Tuo pat metu „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė akcentavo, jog šeimos verslams itin svarbu ne tik geranoriškumas, bet ir aiškus teisinis pagrindas, užtikrinantis vertybių tęstinumą bei ilgalaikį indėlį į visuomenę.
Vertybės svarbesnės nei turtai
Pasitelkdami a. a. dr. Juozo Kazicko, kurio indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir šalies augimą yra plačiai žinomas, pavyzdį, Kazickai pabrėžė, kad turtas pats savaime nėra vertybė. Svarbiausia – kiek jis grąžinamas visuomenei, o jų atveju – Lietuvai.
Dar XX a. pabaigoje dr. J. Kazickas – sėkmingas verslininkas, Jeilio universitete apsigynęs ekonomikos mokslų daktaro laipsnį ir savo išsilavinimo bei unikalių gebėjimų dėka nuo nulio sukūręs verslą – nusprendė sukauptus išteklius skirti Lietuvai. Būtent ją kartu su žmona Aleksandra jis laikė tikraisiais savo namais. Taip gimė Kazickų šeimos fondas, šiandien tęsiantis savo misiją – skatinti švietimą, kultūrą, socialinius projektus ir bendruomeniškumą.
Diskusijos metu J. M. Kazickas pabrėžė, kad šeimos filantropinė veikla kyla iš vertybių, perduodamų iš kartos į kartą. „Nenoriu, kad žmonės kurtų turtus ir siektų juos išsaugoti. Mes turime juos grąžinti Lietuvai. Mes esame nusprendę, kad ne mažiau nei 60 proc. mūsų veiklos turi būti nukreipta į Lietuvą ir jos labui“, – teigė jis.
Kalbėdami apie filantropijos šaknis, Kazickai ne kartą minėjo žodį „tėvelis“, dr. Juozo Kazicko indėlį ir akcentavo katalikiškas vertybes: „Jeigu seki katalikiškais principais – būsi filantropas.“ Taip pat jie ragino jaunus tėvus nuo mažens įtraukti vaikus į altruistines veiklas – savanorystę, pagalbą pažeidžiamiausiems. Anot L. Kazickas, tik taip galima užauginti naują kartą, kuriai dalinimasis taps natūraliu gyvenimo būdu: „Vaikai turi patirti, kad padėti kitam – tai tikrasis malonumas.“
Kazickų šeimos fondo istorija rodo, kaip vienos šeimos vertybės gali tapti įkvėpimu visuomenei, o filantropijos tradicija – ne tik garbinga praeitimi, bet ir ateities Lietuvą stiprinančia jėga.
Kaip užtikrinti vertybių tęstinumą?
Ši diskusija tapo proga pažvelgti ir į platesnį kontekstą: kaip šeimos verslai gali užtikrinti vertybių tęstinumą bei indėlį į visuomenę. Pasak J. Karvelės, tokių tradicijų išlaikymui reikalingas ne tik geranoriškumas, bet ir tvirtas teisinis pagrindas.
Anot teisininkės, šeimos verslai, siekdami išsaugoti ir užtikrinti ne tik veiklos tęstinumą, tačiau ir šeimos vertybių puoselėjimą ir perdavimą iš kartos į kartą, turėtų parengti šeimos chartiją (dažnai vadinama šeimos konstitucija). Joje įprastai aiškiai apibrėžiama vizija, vertybės, filantropiniai tikslai bei sprendimų priėmimo mechanizmai.
Kadangi dažnai šeimos verslai turi tikslą plėtoti veiklą dešimtmečius ar net šimtmečius, ne mažiau svarbu iš anksto suplanuoti tokio verslo perdavimą (sudarant įvairias sutartis, patvirtinant testamentus ir pan.). Taip turto bei verslo perėmimas vyks sklandžiai ir, greičiausiai, bus išvengta ilgų ir varginančių ginčų. Juk kalbėdami apie šeimos verslą mes neišvengiamai turime kalbėti ir apie šeimos narių tarpusavio santykius, kurie yra labai didelė vertybė.
Kokių klaidų nekartoti?
Kaip rodo pasaulinė praktika, dažnai net labai dideli turtai nebūna verti šeimos (giminės) santykių subyrėjimo kainos. Vienas gariausių pavyzdžių – Gucci šeimos verslas, neatlaikęs šeimos santykių krizės, pasibaigęs ne tik tragedija šeimoje, bet ir prekės ženklo pardavimu ne šeimos nariams.
J. Karvelė siūlo apsvarstyti labdaros ir paramos fondų steigimą, užtikrinantį ilgalaikį filantropinių iniciatyvų finansavimą. Tokie fondai (kaip ir Kazickų šeimos forndas) būtų valdomi šeimos narių, turėtų aiškią valdymo struktūrą, į juos būtų įtraukiami ir jaunosios kartos nariai. Kaip diskusijos metu pasidalino Kazickai, jų fondas yra visą šeimą vienijanti veikla, stiprinanti tarpusavio ryšius ir suteikianti didelę prasmę.
„Toks kompleksinis požiūris padeda ne tik išsaugoti verslą, bet ir sustiprinti šeimos narių tarpusavio santykius, visos šeimos tapatybę bei jos indėlį į visuomenę. Juk dažnai šeimos verslą pradeda du žmonės – verslo įkūrėjai, tačiau atsiradus trečiai kartai, šeimos nariai jau gali būti skaičiuojami dešimtimis. Todėl aiškus pagrindinių vertybių, veiklos principų apibrėžimas tampa būtinas“, – pažymi J. Karvelė.
