ltoffice@kff.lt

For the third year, the Kazickas Family Foundation is implementing its STEM Scholarship Program, supporting talented Lithuanians pursuing studies in science, technology, engineering, and mathematics at universities abroad.

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijos – šešiems Lietuvos talentams, siekiantiems kurti ateities mokslą ir technologijas

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijos – šešiems Lietuvos talentams, siekiantiems kurti ateities mokslą ir technologijas

For the third year, the Kazickas Family Foundation is implementing its STEM Scholarship Program, supporting talented Lithuanians pursuing studies in science, technology, engineering, and mathematics at universities abroad.

Kazickų šeimos fondas trečius metus įgyvendina STEM stipendijų programą, skirtą gabiems Lietuvos talentams, pasirinkusiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių studijas užsienio universitetuose. Šiemet stipendijos skirtos šešiems studentams, kurie savo akademinį kelią tęsia Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Danijos universitetuose.

Rugpjūčio 18 d. Kazickų šeimos rezidencijoje vykusioje ceremonijoje stipendijų laureatus pasveikino Kazickų šeimos fondo l. e. p. vykdomoji direktorė Lietuvoje Monika Zavistanavičiūtė:

„Ši stipendija Jums yra ne tik finansinė paskata, bet ir Kazickų šeimos įvertinimas už jūsų žinias, dideles pastangas ir atkaklumą, su kuriuo siekiate aukščiausių akademinių tikslų. Džiaugiamės, dar vienerius metus, turėdami tokį įvairų ir įspūdingą stipendininkų būrį bei galėdami prisidėti prie Jūsų akademinės kelionės“.

Šių metų stipendininkų pasirinktos kryptys atspindi platų sričių spektrą – nuo aerokosmoso inžinerijos ir kvantinių technologijų iki astrofizikos, biotechnologijų bei neuromokslų. Visus laureatus sieja ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir noras ateityje savo žiniomis bei patirtimi prisidėti prie Lietuvos pažangos.

2026 m. STEM stipendijų laureatai:

  • Rapolas Žygus – Aerokosmoso inžinerijos bakalauro studijos Delfto technologijos universitete Nyderlanduose;
  • Mykolas Undzėnas – Psichologijos bakalauro studijos Amsterdamo universitete Nyderlanduose;
  • Roberta Lapkutė – Astrofizikos bakalauro studijos Edinburgo universitete Jungtinėje Karalystėje;
  • Viktorija Karalkevičiūtė – Biofizikos, biochemijos ir biotechnologijų magistro studijos Leveno katalikiškajame universitete Belgijoje;
  • Pijus Petkevičius – Kvantinės informacijos mokslo magistro studijos Kopenhagos universitete ir Danijos technikos universitete;
  • Augustas Ukvalbergas – Inžinerijos bakalauro studijos Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje.

Investicija į Lietuvos ateities kūrėjus

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijų programa pradėta vykdyti 2024 metais. Per trejus programos metus stipendijos skirtos 19 jaunų Lietuvos talentų – pirmaisiais metais jas gavo 6, antraisiais – 7, o šiemet – dar 6 studentai.

Kiekvienais metais stipendijoms skiriama 50 000 Eur, o vienam atrinktam kandidatui gali būti skiriama iki 10 000 Eur studijų mokesčiui, pragyvenimo ir kitoms su studijomis susijusioms išlaidoms padengti. Stipendijų programa suteikia galimybę studijuoti stipriausiuose užsienio universitetuose, įgyti tarptautinės akademinės ir profesinės patirties bei ateityje panaudoti įgytas žinias Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrai.

Šeši keliai į ateities mokslą

Rapolas Žygus – kosmoso technologijų ateitis

Rapolas Žygus pasirinko aerokosmoso inžinerijos studijas Delfto technologijos universitete Nyderlanduose. Jo susidomėjimą šia sritimi sustiprino fizikos ir astrofizikos olimpiados, paskatinusios ateitį sieti su tiksliaisiais mokslais.

„Mano pasirinkimą studijuoti aerokosmoso inžineriją nulėmė nuo mažens puoselėtas noras suprasti, kaip veikia pasaulis ir jį formuojančios technologijos“, – pasakoja Rapolas.

Ateityje jis siekia sukauptas žinias pritaikyti Lietuvoje ir prisidėti prie šalies kosmoso sektoriaus augimo.

„Įgijęs tvirtų kosmoso inžinerijos žinių, ketinu šią patirtį parvežti namo ir įkurti savo kosmoso technologijų įmonę. Mano tikslas – padėti įrodyti, kad pasaulinio lygio kosmoso inovacijos gali būti kuriamos čia pat, Lietuvoje“, – sako stipendininkas.

Mykolas Undzėnas – žmogaus proto pažinimas ir neurotechnologijos

Mykolas Undzėnas studijuos psichologiją Amsterdamo universitete. Jo akademinis kelias siejasi su neuromokslais ir siekiu kurti sprendimus, padedančius žmonėms, turintiems kognityvinių sutrikimų.

„Kai buvau jaunesnis, norėjau tapti fiziku arba informatiku, tačiau po 8 metų vaidybos ir savanorystės vasaros stovykloje, skirtoje žmonėms su intelekto negalia, supratau, kad protas pasižymi nepaaiškinamu grožiu ir sudėtingumu“, – sako Mykolas.

Ateityje jis planuoja grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie neurotechnologijų plėtros.

„Baigęs studijas ketinu grįžti į Lietuvą ir pradėti kurti neurotechnologinius gydymo metodus, skirtus atminties sutrikimams gydyti. Tikiu, kad Lietuva turi aukšto lygio talentų, kurie leistų jai tapti pirmaujančiu neurotechnologijų centru Europoje, o aš galėsiu prie šio tikslo prisidėti“, – teigia stipendininkas.

Roberta Lapkutė – atsakymai apie Visatą ir mokslo populiarinimas

Roberta Lapkutė pasirinko astrofizikos studijas Edinburgo universitete. Jos susidomėjimą mokslu nuo mažens lydėjo astronomija ir noras suprasti fundamentalius klausimus apie Visatą.

 

„Dar būdama maža valandų valandas tyrinėdavau gamtą savo kieme, o vakarais prieš užmigdama mėgdavau stebėti žvaigždes. Šis smalsumas augo kartu su manimi, o mokykloje jį dar labiau sustiprino dalyvavimas Jaunųjų astronomų sąskrydžiuose Molėtų observatorijoje, Jaunųjų biochemikų mokykloje Vilniaus universitete bei patekimas į nacionalinį astronomijos olimpiados etapą. Būtent šios patirtys padėjo suprasti, kad noriu ieškoti atsakymų į fundamentalius klausimus apie Visatą ir gyvybę joje“, – pasakoja Roberta.

Ateityje ji siekia prisidėti prie Lietuvos mokslo stiprinimo ir skatinti jaunimą, ypač merginas, drąsiau rinktis gamtos mokslų bei technologijų sritis.

„Noriu, kad Lietuvoje atsirastų daugiau galimybių domėtis astrofizika ir astronomija, o mokslas būtų prieinamesnis visuomenei“, – sako stipendininkė.

Viktorija Karalkevičiūtė – moksliniai tyrimai, galintys padėti suprasti ligas

Viktorija Karalkevičiūtė pasirinko biofizikos, biochemijos ir biotechnologijų magistro studijas Leveno katalikiškajame universitete Belgijoje. Dar studijuodama Lietuvoje ji pradėjo dirbti laboratorijoje, tiriančioje neurodegeneracines ligas.

„Nuo trečio kurso pradžios pradėjau dirbti laboratorijoje, tiriančioje baltymus, susijusius su neurodegeneracinių ligų patologija. Skatinama kolegų ir draugų laboratorijoje, pradėjau svarstyti apie studijas užsienyje“, – pasakoja Viktorija.

Ateityje ji planuoja grįžti į Lietuvą ir čia tęsti mokslinę veiklą, parsiveždama užsienyje įgytą patirtį bei užmegztus ryšius.

„Tikiuosi į Lietuvą parvežti sukauptą patirtį ir užmegztus ryšius bei grįžti kaip labiau patyrusi mokslininkė, gebanti plėtoti Lietuvoje dar mažiau išvystytas mokslinių tyrimų sritis ir prisidėti prie glaudesnio bendradarbiavimo tarp mokslininkų bei pacientų“, – sako stipendininkė.

Pijus Petkevičius – kvantinių technologijų potencialas

Pijus Petkevičius studijuoja kvantinės informacijos mokslą Kopenhagos universitete ir Danijos technikos universitete. Į šią sritį jis atėjo iš Programų sistemų studijų – susidomėjimas kvantiniais skaičiavimais prasidėjo Vilniaus universitete.

„Mano kelionė į kvantinės informacijos mokslo sritį prasidėjo nuo kurso „Įvadas į kvantinius skaičiavimus“, kurį pasirinkau paskutiniaisiais Programų sistemų studijų metais Vilniaus universitete“, – pasakoja Pijus.

Pijus savo ateitį sieja su Lietuva ir jos besiformuojančia kvantinių technologijų ekosistema.

„Mano ilgalaikis tikslas – šią patirtį parvežti į Lietuvą. Turime ir talentų, ir infrastruktūros, kad sukurtume konkurencingą poziciją šioje srityje“, – sako stipendininkas.

Augustas Ukvalbergas – inžineriniai sprendimai Lietuvos pažangai

Augustas Ukvalbergas pasirinko inžinerijos studijas Kembridžo universitete. Jo pasirinkimą lėmė noras kurti technologijas, kurios keičia žmonių gyvenimą.

„Labiausiai mane įkvepia tai, kad inžinierių darbas daro realų ir apčiuopiamą poveikį. Jie kuria produktus ir inovatyvius sprendimus, kurie keičia mūsų kasdienybę, padeda efektyviau naudoti išteklius ir prisideda prie visuomenės pažangos“, – pasakoja Augustas.

Ateityje Augustas planuoja savo įgytas žinias pritaikyti Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriuje.

„Savo ateities planus sieju su Lietuva ir galimybe čia pritaikyti studijų metu įgytas žinias, gebėjimus bei tarptautinę patirtį. Norėčiau dirbti pažangioje Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėje ir prisidėti prie inovatyvių produktų bei inžinerinių sprendimų kūrimo, ypač energetikos ar elektronikos srityse“, – sako stipendininkas.

Tikėjimas mokslo ir išsilavinimo galia

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijų programa tęsia dr. Juozo Petro Kazicko požiūrį į mokslo ir švietimo svarbą. Pats studijavęs Jeilio universitete ir visą gyvenimą pabrėžęs žinių bei išsilavinimo reikšmę, jis tikėjo, kad stipri Lietuvos ateitis priklauso nuo talentingų, išsilavinusių ir pasauliui atvirų žmonių.

„Nėra abejonių, kad technologijos yra ateitis, ir jos vystosi itin sparčiai. Galima skaityti apie Hemingvėjų ar Čiurlionį, tačiau išsilavinimas mokslo, matematikos, technologijų ir inžinerijos srityse yra būtinas“, – sako Kazickų šeimos fondo prezidentė ir programos iniciatorė Jūratė Kazickaitė.

Ji taip pat pabrėžia būtinybę skatinti daugiau jaunų moterų rinktis šias sritis:

„Man labai svarbu į šias sritis įtraukti jaunas moteris. Džiaugiuosi, kad jau pirmaisiais stipendijos metais paraiškų iš merginų sulaukėme net tris kartus daugiau. Man tai labai svarbu – skatinti moteris rinktis tas sritis, kuriose jų vis dar labai trūksta.“

J. Kazickaitė taip pat akcentuoja tarptautinės patirties svarbą:

„Šią stipendiją specialiai sukūrėme studijoms užsienyje – Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Kanadoje. Labai tikiu, kad jauniems žmonėms svarbu išeiti į tarptautinę erdvę pamatyti, kaip gyvena skirtingi žmonės ir kaip jie mąsto“.

Straipsnis publikuotas 15min.lt portale, 2026 rugpjūčio mėnesį

Renginio nuotraukų autorė Agnė Kanapienytė

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijos – šešiems Lietuvos talentams, siekiantiems kurti ateities mokslą ir technologijas Read More »

On August 16, a Kazickas Family Sacred Music Hours concert was held at St. Casimir’s Church in Vilnius to commemorate the 85th wedding anniversary of the late Alexandra and Dr. Joseph P. Kazickas.

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją

Rugpjūčio 16 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje vykęs Kazickų šeimos Sakralinės muzikos valandų koncertas buvo skirtas šviesios atminties p. Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osioms santuokos metinėms.

Ši ypatinga tradicija, prasidėjusi dar Kazickų šeimos iniciatyva ir mecenyste, šiemet sujungė dvi iš pirmo žvilgsnio skirtingas, tačiau bendrą vardiklį turinčias istorijas – Kazickų gyvenimo kelią ir 70-metį mininčią Čikagos lietuvių operą.

Koncertas sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo – Šv. Kazimiero bažnyčia tą vakarą buvo pilna klausytojų. Vakaro programą atliko 70-metį minintis Čikagos lietuvių operos choras, jo meno vadovė ir solistė Nida Grigalavičiūtė, taip pat Lietuvos operos solistai Eglė Juozapaitienė, Vytautas Juozapaitis ir Liudas Mikalauskas. Akomponavo „Kazickų šeimos sakralinių muzikos valandų“ meno vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur.

P. Aleksandra ir Dr. Juozas P. Kazickai savo gyvenimu puoselėjo ryšį su Lietuva, lietuvišką kultūrą ir bendruomeniškumą. Nuo pat „Sakralinių muzikos valandų“ pradžios jie buvo šio ciklo mecenatai. Jų pradėtą paramos tradiciją šiandien tęsia Kazickų šeimos fondas, suteikdamas galimybę vilniečiams ir miesto svečiams nemokamai klausytis Lietuvos ir užsienio atlikėjų.

Šių metų koncerte ypatinga vieta teko Čikagos lietuvių operos chorui, šiemet mininčiam 70 metų jubiliejų. 1956 m. išeivių iš Lietuvos įkurtas kolektyvas per septynis dešimtmečius pristatė daugiau nei 40 operų pastatymų. Lietuvių kalba nuo pat choro įkūrimo tapo vienu svarbiausių jo veiklos principų – net pasaulinės klasikos operos Čikagoje atliekamos lietuviškai.

Jubiliejinis choro sugrįžimas į Lietuvą tapo ypatinga vakaro dalimi. Daugeliui dabartinių choro narių tai buvo pirmasis pasirodymas gimtinėje. Šis koncertas tapo proga Vilniuje susitikti išeivijos ir Lietuvos muzikinei tradicijai, o kartu priminė, kad lietuvybę galima puoselėti nepriklausomai nuo laiko ir atstumo.

Kazickų šeimos ir Čikagos lietuvių operos istorijas sieja meilė Lietuvai, kultūrai ir noras šį ryšį perduoti ateities kartoms. Koncertas tapo gražiu šių dviejų istorijų susitikimu – muzika, sujungusia Lietuvą ir lietuvių diasporą.

Renginio akimirkas kviečiame pamatyti nuotraukų galerijoje.

Nuotraukų autorė – Jurgita Satkūnaitė

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją Read More »

On August 15, 1941, Alexandra and Dr. Joseph P. Kazickas were married in Vilnius.

85-osios Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų vestuvių metinės

85-osios Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų vestuvių metinės

1941 m. rugpjūčio 15 d. Vilniuje Aleksandra ir Dr. Juozas P. Kazickai susituokė. Ši diena tapo ilgo ir prasmingo bendro gyvenimo pradžia – gyvenimo, kuriame susipynė meilė šeimai, atsakomybė, darbas, tikėjimas žmogumi ir nepalaužiama viltis.

On August 15, 1941, Alexandra and Dr. Joseph P. Kazickas were married in Vilnius.

Savo prisiminimuose p. Aleksandra rašė:

Jis staiga apkabino mane per pečius, prisiglaudė veidu prie mano apsnigtos kepuraitės. Ir ėmė kalbėti, kaip seniai jis mane pamilęs ir koks dabar laimingas, kad gali man tai pagaliau pasakyti. Aš tylėjau ir klausiausi, kad, pasirodo, pats likimas lėmęs mums būti kartu.

Jų bendras kelias buvo paženklintas daugybės išbandymų ir pasiekimų – nuo karo metų ir pasitraukimo iš Lietuvos iki sėkmingos veiklos užsienyje, nuolatinio ryšio su Lietuva bei prasmingų darbų jos labui. Savo gyvenimu jie liudijo, kad meilė Lietuvai gali virsti konkrečiais darbais.

2002 m. po knygos „Vilties kelias“ išleidimo poetas Justinas Marcinkevičius rašė:

Puikus Jūsų duetas: ponios Aleksandros dienoraščio puslapiai lyrinėm spalvom nudažo bendrą gyvenimą ir bendrą knygą, papildo, išplečia ją. Didelių žmonių, didelių lietuvių, didelis gyvenimas…

Minint 85-ąsias Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų vestuvių metines, rugpjūčio 16 d. 19 val. ši ypatinga sukaktis bus paminėta Kazickų šeimos sakralinių muzikos valandų koncertu Šv. Kazimiero bažnyčioje. Kviečiame į šį vakarą, skirtą jų atminimui ir gyvenimo keliui.

85-osios Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų vestuvių metinės Read More »

The Kazickas Family Foundation supports youth activities organized by the Lithuanian Province of the Congregation of the Sisters Servants of the Immaculate Virgin Mary.

„Basomis per pasaulį“ – nuo Vilniaus iki Kretingos ir arčiau savęs

„Basomis per pasaulį“ – nuo Vilniaus iki Kretingos ir arčiau savęs

Kazickų šeimos fondas remia Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos organizuojamą jaunimo veiklą. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie prasmingų patirčių, kurios suburia jaunus žmones bendrystei, kelionei ir asmeniniam augimui. 

The Kazickas Family Foundation supports youth activities organized by the Lithuanian Province of the Congregation of the Sisters Servants of the Immaculate Virgin Mary.

Dalinamės įspūdžiais iš keliaujančios stovyklos „Basomis per pasaulį“ – pranciškoniškos jaunimo piligriminės kelionės po Lietuvą.

Tekstą parengė Kristina Dapkutė:

2026 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 d. įvyko keliaujanti stovykla „Basomis per pasaulį“, kurioje susirinko jaunimas iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių, Jonavos, Senųjų Trakų, Lazdijų bei Rumšiškių. Popiežiui Leonui XIV 2026 – uosius metus paskelbus ypatingaisiais Šventojo Pranciškaus metais, šių metų stovykla buvo grindžiama pranciškoniškuoju principu „teisingumas, taika ir kūrinijos integralumas“ (JPIC), kylančiu iš šio „Asyžiaus neturtėlio“ dvasinio palikimo ir kvietimo gyventi brolystėje su kiekvienu žmogumi bei visa kūrinija.

Stovyklos metu pėsčiomis ir traukiniais keliauta maršrutu Vilnius – Šiauliai – Kryžių kalnas – Kūlupėnai – Kretinga. 

Didžiausią įspūdį paliko keliaujančios piligriminės stovyklos išskirtinumas – keliavimas mišriais būdais, tiek žygiuojant, tiek važiuojant traukiniu. Šioje stovykloje jaučiu išskirtinį bendrystės jausmą tarp dalyvių, įkvepia juntamas stiprus tikėjimas Dievu. Malda, liudijimai ir pasidalijimai savo patirtimi, padeda kurti ir stiprinti ryšį su Dievu bei artėti prie savo pašaukimo atpažinimo.“ – dalinosi stovyklos dalyvė Austėja Čepaitytė.

Man tai buvo kaip rekolekcijos, dalinis širdies perkeitimas. Viskas vyko jau tik atvykus į Vilnių, prieš pat stovyklą. Prieš užsiregistruodamas žinojau, kad bus gerai. Didžiausią įspūdį man man asmeniškai paliko paskutinė atlaidų diena. Galutinai supratau, kad nereikia per daug rūpintis žemiškais dalykais, Dievas jais pasirūpina, tiesiog turiu ieškoti Dievo karalystės.– dalinosi kitas stovyklos dalyvis Remigijus Visakavičius.

Didžiausią įspūdį piligrimystės metu paliko patirtas Dievo artumas kiekviename žmoguje su kuriuo teko bendrauti ir keliuose, kuriuos teko nueiti, stebint Jo kūrinijos nuostabų grožį. Jaučiau, kaip kasdien Dievas gaivino dvasią įvairiomis malonėmis, apginklavo iš bendrystės teikiama stiprybe ir neleido pavargti nei fiziškai, nei kaip kitaip. Dėka šios stovyklos ėmiau ir labiau vertinti šventųjų indėlį į mano gyvenimo eilutes ir dėl mano atnaujinto žvilgsnio į Dievą, artimus ir pasaulį.“ – dalinosi dar viena stovyklos dalyvė Rūta Širmulytė.

Taigi, keliaujančios stovyklos „Basomis per pasaulį“ metu džiaugsmingai keliaudamas jaunimas pažino vidinės laisvės, bendruomeniškumo bei empatijos svarbą, turėjo progą ugdytis dvasinį atsparumą, kritinį mąstymą, ieškoti atsakymų į svarbius tikėjimo, gyvenimo kelio, pašaukimo klausimus. Drauge išgyventa piligrimystė ir atlaidų malonė įkvėpė jaunimą ir toliau kasdienybėje ieškoti Dievo artumos.

Nuotraukų autoriai: Ramvydas Romankevičius, Sonata Totulytė, Modestas Lapaitis

„Basomis per pasaulį“ – nuo Vilniaus iki Kretingos ir arčiau savęs Read More »

On August 2, the 80th Lithuanian Summer Festival took place in Putnam – a long-standing tradition that brings the Lithuanian community together each year, celebrating culture, faith, and the enduring connection to Lithuania.

Prisiminimų takais: Jūratės Kazickaitės ir sesers Ignės susitikimas Putname

Prisiminimų takais: Jūratės Kazickaitės ir sesers Ignės susitikimas Putname

Rugpjūčio 2 d. Putname įvyko 80-oji Lietuvių vasaros šventė – ilgametė tradicija, kasmet suburianti lietuvių bendruomenę, puoselėjanti kultūrą, tikėjimą ir ryšį su Lietuva. Putnamo piknikas tapo ypatinga proga Jūratei Kazickaitei susitikti su ses. Igne, su kuria susidraugavo prieš 72 metus stovyklaudamos “Camp Immaculata” mergaičių stovykloje. Dalinamės Jūratės Kazickaitės mintimis apie sugrįžimą į Putnamą ir lietuviškų tradicijų tęstinumą JAV.

On August 2, the 80th Lithuanian Summer Festival took place in Putnam – a long-standing tradition that brings the Lithuanian community together each year, celebrating culture, faith, and the enduring connection to Lithuania.
Jūratė Kazickaitė, ses. Ignė (prie lietvamzdžio kartu juokiasi), 1954 m., Putname.

Sekmadienį, rugpjūčio 2 d., Putname buvo švenčiamas 80-asis piknikas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolyno teritorijoje. Ši kongregacija buvo įkurta 1918 m. Lietuvoje, pirmosios seserys į JAV atvyko 1936 m., o į Putnamą persikėlė 1943 m.

Vykau į sentimentalią vienos dienos kelionę – aplankyti mergaičių stovyklos „Camp Immaculata“ vietą, kurioje praleidau 1954 m. liepą ir nuo tada nebuvau sugrįžusi.

Mane pasitiko ses. Ignė – tikra gamtos jėga. Ji yra Vargdienių seserų kongregacijos vyresnioji sesuo, aktyvi lietuviškų ir krikščioniškų tradicijų puoselėtoja bei rėmėja lietuvių bendruomenėse JAV ir Kanadoje. 2020 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas ses. Ignę apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 1970–1996 m. ji vadovavo lietuvių vaikų stovyklai „Neringa“ (įkurtai 1969 m.) Bratlbore, Vermonto valstijoje, ir parengė jos ugdymo programą.

Ses. Ignė, kurios tuometinis vardas buvo Gražina Marijošiūtė, ir aš stovyklos laikais buvome geriausios draugės. Laimei, per daugelį metų išlaikėme ryšį – kartkartėmis susitikdavome JAV ir Vilniuje.

Pasivaikščiojus po teritoriją, apžiūrėjus senus pastatus, pamažu ėmė grįžti prisiminimai. Bendrabučio kambariai, kuriuose miegojom po penkias mergaites (ir po pagalvėmis slėpėm komiksus), vėliavos stulpas, prie kurio kiekvieną vakarą giedojom Lietuvos himną, klasės, kuriose mokėmės siuvinėti, austi juostas, groti kanklėmis, šokti liaudies šokius ir dainuoti lietuviškas dainas. (Iki šiol prisimenu visus „Atskrend sakalėlis“ posmus.) Ir žinoma, klasės, kuriose tobulinom lietuvių kalbos gramatiką – savo tėvų kalbą. Tos keturios savaitės, kai man buvo 11 metų, išlieka vienu laimingiausių mano prisiminimų.

Putnamo piknikas – lietuviškos kultūros šventė. Čia galima įsigyti daugybę gintaro dirbinių, medžio drožinių, šakočių, knygų, trispalvių marškinėlių (ir legendinių batikinių „Grateful Dead“). Buvo patiekti pietūs – mano mėgstamiausias kugelis, šaltibarščiai, dešrelės su raugintais kopūstais! Tikras rojus!

Bet ryškiausi dienos akcentai buvo dainos ir šokiai, kuriuos atliko stovyklautojai, atvežti iš “Neringos” stovyklos Vermonte. Iš Kauno atvykęs choreografas Edgaras Šnipaitis vos per dvi savaites išmokė daugiau nei 130 vaikų tradicinių lietuvių liaudies šokių žingsnelių – šuoliukų ir sukinių.

Buvau sujaudinta, matydama tiek daug taip išdidžiai ir entuziastingai šokančių jaunų žmonių. Su pasigėrėjimu stebėjau juos, miglotai prisimindama savo pačios jaudulį ir nedrąsą, kai būdama stovyklautoja  šokau, stengdamasi nepraleisti nė vieno žingsnio, toje pačioje aikštėje.

Man šis piknikas buvo kur kas daugiau nei nostalgija praeities dienoms. Tai buvo patvirtinimas, kad visi šie žmonės – dešimtys šeimų, vaikų ir senjorų – stipriai myli Lietuvos kultūrą ir tradicijas. Tą dieną visi susibūrėme švęsti savo paveldo.

Sveikinu visus Putnamo pikniko organizatorius ir dėkoju jiems bei ses. Ignei už šį džiaugsmingą ir įkvepiantį pasivaikščiojimą prisiminimų taku.

Prisiminimų takais: Jūratės Kazickaitės ir sesers Ignės susitikimas Putname Read More »

The LT Big Brother event, "Philanthropy in Lithuania," brought together 40 members of the community for a meaningful conversation about philanthropy, its importance, and the impact it creates.

LT Big Brother bendruomenės vakaras „Filantropija Lietuvoje“

LT Big Brother bendruomenės renginys „Filantropija Lietuvoje“

LT Big Brother renginys „Filantropija Lietuvoje“ subūrė 40 bendruomenės narių prasmingam pokalbiui apie filantropiją, jos reikšmę ir kuriamą poveikį.

The LT Big Brother event, "Philanthropy in Lithuania," brought together 40 members of the community for a meaningful conversation about philanthropy, its importance, and the impact it creates.

Diskusijoje dalyvavo Kazickų šeimos fondo l. e. p. vykdomoji direktorė Lietuvoje Monika Zavistanavičiūtė, MJJ fondo direktorė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė ir Baltisches Haus vadovas Audrius Masionis. Pokalbį moderavo prieš metus veiklą pradėjusio „Tesonet“ fondo vadovė Simona Laiconaitė.

Nors diskusijos dalyviai atstovavo skirtingiems filantropijos modeliams – šeimos palikimu grįstam fondui, verslo įsteigtam fondui ir socialinį poveikį į veiklą integruojančiai organizacijai – visus vienija bendras tikslas: kurti ilgalaikį pokytį visuomenėje.

Monika Zavistanavičiūtė dalijosi mintimi, kad filantropija pirmiausia yra apie asmeninį ryšį. Todėl Kazickų šeima ir fondo komanda skiria laiko pažinti savo partnerius – lankosi organizacijose, gilinasi į jų veiklą, supranta jų poreikius ir ieško prasmingiausių būdų prisidėti prie Lietuvos stiprinimo.

Audrius Masionis pasidalijo įžvalga, kad visi LT Big Brother mentoriai taip pat yra filantropai – savanoriškai skirdami savo laiką, žinias ir patirtį, jie padeda jauniesiems profesionalams augti. Tai primena, kad filantropija prasideda nuo noro būti šalia ir dalytis tuo, ką gali duoti.

Šis ryšys Kazickų šeimos fondui ypač artimas – KŠF komandos narės pačios yra aktyvios LT Big Brother bendruomenės narės, prie programos prisidėjusios tiek kaip mentorės, tiek kaip jos dalyvės. Todėl šis vakaras buvo ne tik prasminga diskusija apie filantropiją, bet ir susitikimas su bendraminčių bendruomene.

Nuotr. autorius – Lukas Balandis.

LT Big Brother bendruomenės vakaras „Filantropija Lietuvoje“ Read More »

Devintieji „Bring Together Lithuania“ metai: 30 jaunuolių iš septynių šalių atrado šiuolaikinę Lietuvą

Devintieji „Bring Together Lithuania“ metai: 30 jaunuolių iš septynių šalių atrado šiuolaikinę Lietuvą

Šią vasarą stažuočių ir modernios Lietuvos pažinimo programa „Bring Together Lithuania“ subūrė 30 lietuvių kilmės jaunuolių iš septynių pasaulio šalių.

Per šešias savaites jie atliko profesines praktikas gyvybės mokslų, kibernetinio saugumo, finansų, informacinių technologijų, komunikacijos, sveikatos apsaugos, atsinaujinančios energetikos, pramonės ir kitose srityse, o laisvu metu dalyvavo edukacinėse veiklose, susitikimuose su Lietuvos vyriausybės ir įmonių atstovais bei keliavo po Lietuvą.

Nuo 2018 metų Kazickų šeimos fondo inicijuojama ir globojama „Bring Together Lithuania“ programa kviečia diasporos jaunimą įgyti profesinių įgūdžių, stiprinti ryšį su savo šaknimis ir pažinti šiuolaikinę Lietuvą. Iš daugiau nei šimto kandidatų atrinkti dalyviai išsiskyrė akademiniais pasiekimais, lyderyste ir aktyvia veikla lietuvių bendruomenėse.

Pasak Kazickų šeimos fondo JAV vykdomosios direktorės Neilos Baumilienės, Kazickų šeimai visada buvo svarbu, kad už Lietuvos ribų augantis jaunimas ne tik išsaugotų lietuvišką tapatybę, bet ir turėtų galimybę kurti gyvą ryšį su šiandienine Lietuva.

„Todėl ypač džiugu matyti, kaip „Bring Together Lithuania“ buria talentingus pasaulio lietuvius ir padeda jiems pažinti Lietuvą ne tik per paveldą, bet ir per asmeninę patirtį, profesinius atradimus bei naujas pažintis“, – sako N. Baumilienė.

Programos metu dalyviai susitiko su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, viešėjo Lietuvos Respublikos Seime, kur bendravo su buvusia ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu bei buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantu Pavilioniu. Taip pat lankėsi Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijose. Susitikimų metu diskutavo su institucijų atstovais apie šalies saugumą, ekonomiką ir užsienio politiką.

Pažintį su Lietuvos verslo ir inovacijų ekosistema papildė apsilankymai „Tesonet“ grupės įmonėse, „Light Conversion“ ir kitose, taip pat susitikimas su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku.

„Programa pradėjo veiklą su aiškia vizija – padėti pasaulio lietuvių jaunimui atrasti šiuolaikinę Lietuvą per profesinį augimą, prasmingus ryšius ir realias karjeros galimybes. Šiandien matome, kad programa daugeliui dalyvių tampa svarbiu karjeros etapu, o Lietuva – vieta, kurioje jie kuria profesinius ryšius, pradeda tarptautines partnerystes ir neretai grįžta dirbti ar investuoti“, – sako programos vadovė Kamilė Perminė.

Per devynerius metus „Bring Together Lithuania“ tapo viena svarbiausių diasporos jaunimui skirtų profesinių programų, padedančių stiprinti ryšį su Lietuva ir atrasti karjeros galimybes.

Programą taip pat remia: Lietuvių fondas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, verslininkas ir inovatorius Vladas Lašas.

Devintieji „Bring Together Lithuania“ metai: 30 jaunuolių iš septynių šalių atrado šiuolaikinę Lietuvą Read More »

XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė subūrė lietuvius iš viso pasaulio

XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė subūrė lietuvius iš viso pasaulio

Liepos 10–12 dienomis Čikagoje vyko XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė „Tarp dviejų krantų“, tapusi vienu didžiausių lietuvių diasporos kultūrinių renginių per pastaruosius dešimtmečius. 

Šventė subūrė daugiau nei 2 000 šokėjų iš 78 tautinių šokių kolektyvų, atvykusių iš Airijos, Škotijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Argentinos ir kitų Pietų Amerikos šalių, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Australijos, Belgijos, Liuksemburgo bei Lietuvos.

Kazickų šeimos fondas jau daugelį metų remia Šiaurės Amerikos lietuvių dainų ir šokių šventes, prisidėdamas prie lietuviškos kultūros, tradicijų ir tautinio identiteto puoselėjimo diasporoje. Fondas nuosekliai skiria dėmesį iniciatyvoms, kurios stiprina ryšius tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos bei padeda išsaugoti lietuvišką paveldą ateities kartoms. Šventėje dalyvavo ir Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro vykdomoji direktorė Neila Baumilienė.

Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių švenčių tradicija prasidėjo 1957 metais, kai Čikagos lietuvių bendruomenė surengė pirmąją tokią šventę. Nuo tada renginys tapo viena svarbiausių lietuvių diasporos kultūrinio gyvenimo tradicijų, kas kelerius metus suburiančia tūkstančius šokėjų ir žiūrovų.

Tris dienas trukusios šventės programoje netrūko ne tik tautinių šokių pasirodymų, bet ir koncertų, meno parodų, edukacinių bei kūrybinių veiklų, atskleidusių lietuvių kultūrą ir bendruomenės stiprybę.

Nuotraukose – šventės momentai ir Aleksandros Kazickienės lituanistinės mokyklos alumnai Leila, Kai ir Aiden Genender.

Nuotraukų autorė – Gintautė Genender.

XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė subūrė lietuvius iš viso pasaulio Read More »

Daugiau nei dešimtmetį trunkanti Kazickų šeimos fondo ir „Sodžiaus meistrų“ partnerystė

Daugiau nei dešimtmetį trunkanti KŠF ir „Sodžiaus meistrų“ partnerystė

Birželio 19 dieną amatų mokykloje „Sodžiaus meistrai“ vyko diplomų įteikimo šventė, pažymėjusi svarbų etapą absolventų profesinėje kelionėje.

Šiemet mokyklą baigė daugiau nei 30 kvalifikuotų specialistų (staliams ir dailidėms, virėjams, tvaraus želdinimo specialistams) – vieniems tai pirmasis profesinis žingsnis, kitiems – nauja kryptis.

Šventėje dalyvavo Kazickų šeimos fondo l.e.p. vykdomoji direktorė Lietuvoje Monika Zavistanavičiūtė bei Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė, kuri sveikino absolventus ir linkėjo jiems sėkmės tolimesniame profesiniame kelyje.

KŠF su mokykla bendradarbiauja nuo 2013 metų. Vienas reikšmingiausių šio bendradarbiavimo pavyzdžių – 2022 metais įsteigta Jean ir Margaret Bigot vardinė stipendija, skirta gabiems, aktyviems, motyvuotiems ir su finansiniais iššūkiais susiduriantiems mokiniams.

Šią iniciatyvą pradėjo Neila Baumilienė, stipendiją finansuoja Bigot šeimos artimieji ir draugai, o Kazickų šeimos fondas skiriamą paramą padvigubina. Vienam mokiniui per mokslo metus skiriama 1000 eurų, o 2025–2026 mokslo metais stipendija skirta 11 mokinių.

„Sodžiaus meistrai“ įkurti 2002 metais Šv. Jono kongregacijos iniciatyva, siekiant padėti socialiai jautriems jaunuoliams įgyti profesiją ir kurti savarankišką gyvenimą. Šiandien ši mokykla tęsia šią misiją, suteikdama galimybę ugdyti praktinius įgūdžius, atsakomybę ir profesinį pasirengimą bei įgyti naują kvalifikaciją.

Daugiau nei dešimtmetį trunkanti Kazickų šeimos fondo ir „Sodžiaus meistrų“ partnerystė Read More »

Kviečiame į 2026 m. „Sakralinių muzikos valandų“ koncertus

Kviečiame į 2026 m. „Sakralinių muzikos valandų“ koncertus

Atidarytas jau 23-iasis Kazickų šeimos sakralinių muzikos valandų sezonas. Nuo 2003 metų vykstantis koncertų ciklas tapo svarbia Vilniaus vasaros kultūrinio gyvenimo tradicija, kasmet suburiančia išskirtinius atlikėjus ir sakralinės muzikos klausytojus.

Kristupo Festivalis, Kazickų šeimos sakralinės muzikos valandos Foto Modestas Endriuška

Vakar šių metų sezoną atidarė sopranas Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė, pasaulinį pripažinimą pelnęs Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio, bei vargonininkė, profesorė ir ilgametė ciklo meno vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur.

Šią vasarą klausytojų laukia dar 14 „Sakralinių muzikos valandų“ koncertų, kuriuose pasirodys atlikėjai iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos ir Lenkijos.

Kazickų šeimai ypatinga proga – 85-osios Dr. Juozo ir Aleksandros Kazickų vestuvių metinės – rugpjūčio 16 d. bus paminėta koncertu. Jame kūrinius atliks Nida Grigalavičiūtė (JAV), Eglė Juozapaitienė, Vytautas Juozapaitis, Liudas Mikalauskas, Čikagos lietuvių operos choras (vadovė Nida Grigalavičiūtė), vargonuos Renata Marcinkutė-Lesieur.

Kviečiame tapti šios ilgametės muzikinės tradicijos dalimi ir kartu atrasti sakralinės muzikos grožį Vilniaus širdyje. 

Kristupo festivalio programa

Nuotraukos: Modestas Endriuška

Kviečiame į 2026 m. „Sakralinių muzikos valandų“ koncertus Read More »