Naujienos ir istorijos

KŠF prisideda prie Lietuvos diplomatinio atstovavimo stiprinimo: dviejų lietuvių patirtys Niujorke

KŠF prisideda prie Lietuvos diplomatinio atstovavimo stiprinimo: dviejų lietuvių patirtys Niujorke

Pirmą kartą Kazickų šeimos fondas skyrė stipendijas praktikoms Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.

Šia iniciatyva Fondas siekia suteikti jauniems profesionalams galimybę gilinti žinias tarptautinės politikos ir diplomatijos srityse bei įgyti praktinės patirties. Investuodamas į jaunų specialistų profesinį augimą, Fondas taip pat prisideda prie Lietuvos diplomatinio atstovavimo stiprinimo. Tai ypač aktualu artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

2026 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais Kamilė Raudoniūtė atlieka praktiką Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Niujorke, o Agnė Toločkaitė – Lietuvos Respublikos nuolatinėje misijoje Jungtinėse Tautose. Kiekvienai stipendininkei skirta 10 000 JAV dolerių stipendija.

Abi stipendininkės su skirtingomis profesinėmis patirtimis, tačiau jų tikslai panašūs – geriau suprasti Lietuvos atstovavimą tarptautinėje erdvėje, įgyti praktinių diplomatinių žinių ir sukauptą patirtį ateityje panaudoti Lietuvos labui.

Kamilė Raudoniūtė – Lietuva daugiakultūriame Niujorke

Politikos mokslų išsilavinimą turinti Kamilė praktiką Konsulate mato kaip galimybę geriau suprasti, kaip Lietuva kuria ryšius ir pristato save viename tarptautiškiausių pasaulio miestų. Ji taip pat tikisi geriau pažinti lietuvių diasporą ir jos ryšį su Lietuva.

 

 

„Tikiu, kad šie mėnesiai prisidedant prie konsulato veiklos bus puiki proga geriau pažinti diasporą, jos veikimo principus ir būdus stiprinti ryšį su Lietuva, kuris šiandien yra toks svarbus. Labai tikiuosi, kad grįžusi galėsiu prisidėti prie atidesnio ir glaudesnio santykio puoselėjimo su išeivija“, – sako Kamilė.

Kamilė taip pat pabrėžia, kad jai ši stipendija yra daugiau nei finansinė parama. Jos teigimu, Kazickų šeimos fondo veikla rodo, kaip prasmingas ryšys tarp Lietuvos ir jos išeivijos gali būti kuriamas per paramą jaunajai kartai.

Agnė Toločkaitė – tarp žurnalistikos ir diplomatijos

Agnė į praktiką Jungtinėse Tautose atvyko sukaupusi žurnalistinės patirties ir ruošdamasi tarptautinių santykių magistrantūros studijoms Kolumbijos universitete. Rašydama apie JAV užsienio politiką, karą Ukrainoje, NATO ir kitus tarptautinius klausimus, ji susidomėjo tuo, kaip Lietuvos balsas gali būti girdimas tarptautinėje arenoje.

 

 

„Laikui bėgant suvokiau, kad noriu suprasti ne tik tai, kaip šie klausimai atsispindi žiniasklaidoje, bet ir tai, kaip tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva pavyksta ne tik išlikti aktyviai tarptautinėje arenoje, bet ir užtikrinti, kad jos balsas būtų išgirstas institucijose, sukurtose aplink žymiai didesnes valstybes“, – pasakoja Agnė.

Praktikoje ji tikisi sujungti tarptautinių santykių ir komunikacijos patirtį, kad sudėtingi diplomatiniai ir geopolitiniai klausimai būtų lengviau suprantami platesnei visuomenei ir Lietuvos diasporai.

Patirtis, kuri grįš į Lietuvą

Kazickų šeimos fondo stipendijų programa praktikoms Niujorke siekiama investuoti į jaunų Lietuvos piliečių profesinę patirtį ir sudaryti sąlygas ją įgyti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje. Ši patirtis ypač aktuali artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

Abi stipendininkės planuoja įgytas žinias, patirtį ir ryšius ateityje panaudoti Lietuvos labui.

„Ši parama man asmeniškai yra ypatinga proga tiesiogiai susipažinti su Lietuvos veikimu tokiame daugiakultūriame kontekste ir įgyti patirties, kuri, bus itin vertinga mano tolimesnėje akademinėje ir profesinėje veikloje – tikiuosi, kad Niujorke įgytas žinias ir perspektyvas galėsiu prasmingai panaudoti veikiant Lietuvoje“, – sako Kamilė.

Agnė Fondo paramą taip pat vertina kaip pasitikėjimą jaunais lietuviais, siekiančiais prisidėti prie Lietuvos atstovavimo pasaulyje.

„Ši parama man reiškia kur kas daugiau nei finansinę pagalbą: ji yra konkretus įrodymas, kad Fondas tiki jaunais lietuviais, siekiančiais prisidėti prie Lietuvos atstovavimo pasaulyje, net ir gyvenančiais toli nuo tėvynės“, – teigia Agnė.

Dvi stipendininkės, dvi skirtingos profesinės patirtys ir viena bendra kryptis – įgytą tarptautinę patirtį panaudoti Lietuvos labui.

 

Nuotraukos iš susitikimo Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke, kurio metu aptarta praktikos programos eiga ir jos poveikis. Susitikime dalyvavo Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų, ambasadorius Julius Pranevičius, generalinis konsulas Dovydas Špokauskas, Kazickų šeimos fondo prezidentė Jūratė Kazickaitė, valdybos narys John Kazickas ir fondo vykdomoji direktorė JAV Neila Baumilienė.

KŠF prisideda prie Lietuvos diplomatinio atstovavimo stiprinimo: dviejų lietuvių patirtys Niujorke Read More »

Dosnumas prasideda nuo dėkingumo: pokalbis su Neila Baumiliene

Dosnumas prasideda nuo dėkingumo: pokalbis su Neila Baumiliene

Artėjant lapkričio 15-ajai – Mecenatystės dienai – verta prisiminti, kad visuomenės gerovė kuriama ne tik individualiais pasiekimais, bet ir gebėjimu dalintis, pastebėti kitų poreikius bei prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta aplink mus.

Šia proga kalbiname Neilą Baumilienę, Kazickų šeimos fondo vykdomąją direktorę JAV. Pokalbyje – apie tai, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi Lietuvos visuomenės požiūris į filantropiją, kokius ilgalaikius pokyčius gali paskatinti privačios iniciatyvos, kodėl dosnumas nepriklauso nuo žmogaus finansinių galimybių ir kokį vaidmenį Lietuvos ateičiai turi užsienyje gyvenanti lietuvių diaspora.

Kaip, Jūsų akimis, per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į dalijimąsi, paramą ir atsakomybę už bendrą gerovę? Ar šiandien jau esame labiau pasirengę ne tik patys kurti gerovę, bet ir prisidėti prie kitų žmonių galimybių?

Atkovojus Nepriklausomybę daug pokyčių įvyko dėl darbščių ir atsakingų Lietuvos gyventojų, pokaryje išvykusių lietuvių bei užsieniečių, kurie matė prasmę pagelbėti Lietuvai, o taip pat ir naujųjų emigrantų, kurie aukodamiesi rėmė likusius Lietuvoje. Per pirmuosius du Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje nebuvo įpročio pažymėti pastatą, renginį ar stipendiją rėmėjo vardu ir data. Tai buvo laikoma gyrimusi ar puikybe arba kad „taip ir turi būti, nes pasaulis Lietuvai yra skolingas“. Pirmieji viešai matomi rėmėjų ženklai buvo Europos Sąjungos stendai prie greitkelių. Nors dar daug yra anoniminės paramos, rėmėjai jau įvardijami drąsiai. Dosnumas tapo atviru ir užkrečiančiu pavyzdžiu. Po truputį žmonės pamatė, kaip teigiamai jų dėmesys ir pagalba veikia kito – dažnai nepažįstamo – žmogaus likimą, bendruomenės ar valstybės reikalus, ir dalijimesi rado prasmę.

Kokių pokyčių gali paskatinti privačių žmonių, šeimų ir organizacijų iniciatyvos, kurių ne visada gali pasiekti valstybė ar verslas?

Pilietinė visuomenė visuomet greičiau pamato problemas ir randa sprendimus joms. Ne iš visų visuomenei reikalingų paslaugų galima padaryti verslą, o valstybinės institucijos neveikia, kol nėra sukurtų įstatymų. Pilietinės visuomenės atsakomybės, jautrumo, patriotiškumo ir aktyvumo dėka valstybė tobulėja ir taip išlieka stipri.

Kazickų šeimos fondas jau daugelį metų remia įvairias Lietuvos iniciatyvas. Ką Jums reiškia matyti, kaip suteikta parama virsta ilgalaikiais pokyčiais? Galbūt prisimenate iniciatyvą ar istoriją, kuri ypač gerai atspindi šią patirtį?

Istorijų ir pavyzdžių yra daug, o ryškiausia iniciatyva, kad per keletą 2000-ųjų pradžios metų Lietuvos mokyklos buvo aprūpintos kompiuteriais. Kompetentingų Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorių konsultuojamas Kazickų šeimos fondas nupirko 1000 kompiuterių rinkinių (kompiuteris, „modemas“, spausdintuvas), buvo apmokyti mokytojai. Tuo pačiu metu KTU buvo pradėtas kasmetinis programavimo konkursas visos Lietuvos mastu, vykstantis iki šiol. Vėliau šios iniciatyvos pagrindu JAV veikiantis Gates fondas kartu su Kultūros ministerija ir Nacionaline M. Mažvydo biblioteka kompiuterizavo Lietuvos bibliotekas, sujungiant jas į vieningą internetinį tinklą. Šios iniciatyvos neatsirado savaime, bet dėka vizionieriškai ir atkakliai įdėtų KŠF įkūrėjo a. a. dr. J. P. Kazicko bei dabartinės KŠF prezidentės Jūratės Kazickaitės pastangų. Ir nors informacinės technologijos turėjo stiprius pamatus Lietuvoje dar prieš Nepriklausomybę, Lietuvos profesorių ir Kazickų šeimos bendradarbiavimas tada padėjo pagrindus informacinių technologijų sektoriui tapti sparčiausiai augančiu šalies ekonominiu varikliu šiandien.

Su kokiais klaidingais įsitikinimais apie paramą ir dalijimąsi Jums teko susidurti per savo veiklą? Ar vis dar manoma, kad prasmingai prisidėti prie visuomenės gerovės gali tik labai turtingi žmonės?

Vis rečiau susiduriu su aukos sindromo mentalitetu bei su manymu, kad „aš nieko niekam nesu skolingas ir niekas iš manęs nieko negaus“. Kartą Niujorke sėdėjau konferencijos salėje šalia verslininko iš Lietuvos. Susipažinom. Jis pasidžiaugė, kad jo dukra mokosi Kalifornijoje – gavo stipendiją metams. Įsikalbėjom apie filantropiją. Pasakojau, kad filantropijai nereikia fondo, kad pavyzdžiui, galima asmeniškai aukoti studentų stipendijoms Lietuvos universitetuose, kad jauni žmonės kaip kad jo dukra galėtų tobulėti, o kelis šimtus eurų per metus tokiam tikslui gali paaukoti Lietuvoje jau daug kas. Jis pažiūrėjo į mane su nuostaba ir pasakė: „Kodėl turėčiau tai daryti? Aš viską gyvenime pasidariau pats. Nei man, nei mano šeimai niekas niekada nepadėjo.“ Aš irgi su nuostaba teiravausi, ar tikrai niekas niekada nepadėjo nei jam, nei jo tėvams, nei seneliams, ir net šia stipendija jo dukrai…? Bandžiau tikinti, kad dukrai Kalifornijoje, net ir gavus stipendiją, tikrai kasdienybėje padeda ne vienas žmogus – iš dosnumo ir gerumo, ir, ko gero, tarp jų nėra nė vieno milijonieriaus… Neatrodė, kad įtikinau.

Ką šiandien patartumėte jaunam žmogui, norinčiam prisidėti prie teigiamų pokyčių, tačiau nežinančiam, nuo ko pradėti? Ar tikite, kad Lietuvoje auga nauja karta, kuriai dalijimasis ir socialinė atsakomybė tampa natūralia gyvenimo dalimi?

Dosnumas prasideda nuo dėkingumo. Turim išmokti dėkoti ne vien „Ačiū“ mamai už pusryčius ar draugui už dovaną, bet sugebėti jiems padėkoti su daugiau žodžių ir jausmų, o be to, kasdien nusišypsoti su dėkingumu už gyvenimo dovanas: šeimą, namus, sveikatą… Dėkingumas ir dosnumas neatsiranda savaime, jie – išugdomi įpročiai. Jie teigiamai veikia ne tik visuomenę, bet ir paties žmogaus fizinę ir emocinę sveikatą.

Savanoriavimas yra dosnumas – dalijimasis savo laiku, talentu, ryšiais, darbu. Šiandien Lietuvoje yra daug skelbimų su kvietimu savanoriauti. Tereikia apsispręsti ir įsipareigoti. Jeigu abejojate, ar sugebėsite išspręsti kitų problemas, turėkite omeny, kad dažniausiai niekas nesitiki, kad jas spręsite. Savanoriavimo pagrindas yra suteikta galimybė kitam žmogui jaustis šalia Jūsų oriai, Jūsų laiko skyrimas jam ir mokėjimas dėmesingai išklausyti. Išmokite išklausyti.

Kaip, Jūsų akimis, keitėsi užsienyje gyvenančių lietuvių ryšys su Lietuva ir jų noras prisidėti prie šalies ateities? Kokią reikšmę šiam ryšiui turi šeimų ir organizacijų filantropinės iniciatyvos? Kokius pokyčius pastebite per pastaruosius dešimtmečius?

Lietuvos visuomenėje apie diasporą dar per mažai kalbama. Dar neseniai Lietuvos gyventojai apie išvažiavusius kalbėdavo kaip apie mirusius. Tuo tarpu šeimose ir draugų rate glaudus ryšys tarp likusių Lietuvoje ir išvykusių visada buvo ir tebėra. Mane supančių rate, dauguma išeivijos laiko save Lietuvos dalimi ir visokeriopai prisideda prie jos gerovės. Pastoviai vyksta ekonominiai, kultūriniai, profesiniai mainai. Man labiausiai matomas yra seniai ir neseniai susikūrusių JAV lietuviškų visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ar valstybinėmis institucijomis Lietuvoje. Senoji išeivijos karta naujajai parodė puikų pavyzdį kaip įsipareigoti Tėvynei. Jeigu tokia maža valstybė kaip Lietuva vis dar yra žemėlapyje, reiškia, kad tautos nariai vieni kitais rūpinasi.

Ačiū labai už klausimus. Linkiu Jums dėkingumo ir dosnumo.

Dosnumas prasideda nuo dėkingumo: pokalbis su Neila Baumiliene Read More »

Kazickų šeimos vizitas Lietuvoje: dėmesys prezidentui Valdui Adamkui, filantropijai ir kultūros paveldui

Kazickų šeimos vizitas Lietuvoje: dėmesys prezidentui Valdui Adamkui, filantropijai ir kultūros paveldui

Lapkričio mėnesį Kazickų šeimos atstovės Jūratė Kazickaitė ir Lucy Kazickas lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su KŠF partneriais, diasporos ir švietimo iniciatyvų atstovais bei Lietuvos filantropų bendruomenės nariais. Aktyvus Kazickų šeimos įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą ir jos ateičiai svarbias iniciatyvas skatina palaikyti nuolatinį ryšį su šalies organizacijomis, partneriais ir bendruomenėmis. Todėl tiesioginiai susitikimai yra svarbi galimybė išgirsti jų patirtis, geriau suprasti poreikius ir aptarti Fondo veikimo sritis.

Ypatingu vizito akcentu tapo Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečio minėjimas. Jūratė Kazickaitė ir Lucy Kazickas dalyvavo iškilmingame jubiliejiniame koncerte Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, skirtame pagerbti Prezidento gyvenimą ir nuopelnus Lietuvai. Šis vakaras Kazickų šeimai buvo ypač svarbus – Prezidentą Valdą Adamkų ir dr. Juozą P. Kazicką siejo ilgametė draugystė, kurią puoselėja ir kitos Kazickų šeimos kartos.

Susitikime su Prancūzijos ambasadore Lietuvoje Lucie Stepanyan ir Prancūzų instituto Lietuvoje atstovais aptartas tolimesnis bendradarbiavimas, skirtas prancūzų kalbos mokymuisi Lietuvos mokyklose ir mokytojų kompetencijų stiprinimui.

Vizito metu taip pat susitikta su NEXUS programos dalyviais. NEXUS – „Bring Together Lithuania“ inicijuota vienerių metų karjeros ugdymo programa, skirta 20–35 metų aukštąjį išsilavinimą turintiems diasporos profesionalams, siekiantiems įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. Pirmieji devyni programos dalyviai iš JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės susitikimo metu papasakojo apie savo profesinę patirtį, interesus ir ateities planus Lietuvoje.

Taip pat susitikta su buvusiu Lietuvos ryšių ir informatikos ministru Gintautu Žinteliu. Jis prisiminė bendradarbiavimą su dr. Juozu P. Kazicku ir jo svarų indėlį plėtojant Lietuvos telekomunikacijų sektorių bei kuriant nepriklausomus tarptautinio ryšio kanalus. 1995 m. kovo 16 d. G. Žintelis paskambino J. Kazickui į JAV – tai buvo pirmasis oficialus GSM skambutis Lietuvoje.

Dėmesio skirta ir Lietuvos kultūros paveldui. Susitikime su Jono Meko vizualiųjų menų centro direktore Gražina Michnevičiūte, centro komanda ir Sebastianu Meku pristatyta centro veikla, Lietuvos išeivijos meno paveldas bei Jono Meko ir Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno kūrybinis palikimas. Taip pat apsilankyta TARTLE Lietuvos meno pažinimo centre, kur susitikta su jo įkūrėju Rolandu Valiūnu bei centro komanda.

Svarbi vizito dalis – vakaras su Lietuvos filantropų šeimomis. Jis subūrė tiek ilgametę paramos tradiciją puoselėjančias, tiek savo filantropinę veiklą dar tik pradedančias šeimas. Dalytasi patirtimi ir pristatytos remiamos iniciatyvos, stiprinančios Lietuvą.

Susitikimai su Fondo partneriais, kultūros ir švietimo organizacijų atstovais bei filantropijos bendruomene suteikia galimybę geriau pažinti jų veiklą ir aptarti būdus veikti šeimai ir Fondui aktualiose srityse. Tiesioginis bendravimas ir ryšių puoselėjimas išlieka svarbia Kazickų šeimos ir Fondo veiklos Lietuvoje dalimi.

Nuotrauka Iš Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečio minėjimo: D. Umbraso | LRT.

Kazickų šeimos vizitas Lietuvoje: dėmesys prezidentui Valdui Adamkui, filantropijai ir kultūros paveldui Read More »

Kviečiame teikti paraiškas 2027 metų finansavimui

Kviečiame teikti paraiškas 2027 metų finansavimui

Nuo lapkričio 3 d. Kazickų šeimos fondas kviečia organizacijas teikti paraiškas 2027 metų veiklų ir projektų finansavimui. Kviečiame planuoti ateinančių metų iniciatyvas ir kreiptis dėl paramos projektams, kuriantiems ilgalaikį teigiamą poveikį visuomenei.

Prioritetinės sritys

Kazickų šeimos fondas siekia prisidėti prie ilgalaikio socialinio poveikio kūrimo. Pagrindinės fondo prioritetinės sritys – socialinė gerovė, jaunimo įgalinimas ir švietimas bei diasporos įtrauktis. Taip pat svarstome iniciatyvas, susijusias su reagavimu į krizes, menu ir kultūra, medicina, žmogaus teisėmis bei kitomis visuomenei svarbiomis temomis.

Paraiškų svarstymo terminai

Gautos paraiškos svarstomos kelis kartus per metus. Informuojamos tik tos organizacijos, kurioms parama yra patvirtinama.

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite čia. Informaciją apie paraiškas ir nuostatus galima rasti čia.

Kas gali teikti paraiškas?

Kazickų šeimos fondas remia nevyriausybinių organizacijų projektus ir bendras veiklos išlaidas, atsižvelgdamas į organizacijų poreikius bei fondo prioritetus.

Dėl paramos gali kreiptis juridiniai asmenys, turintys paramos gavėjo statusą ir vykdantys fondo tikslus atitinkančią veiklą. Fondas neteikia paramos pavieniams fiziniams asmenims, išskyrus Fondo inicijuojamų stipendijų gavėjus.

Kaip teikti paraišką?

  • Pirmą kartą besikreipiančios organizacijos kviečiamos užpildyti trumpą registracijos formą. Šios formos pateikimas negarantuoja, jog organizacija bus pakviesta tęsti paraiškos teikimo procesą ar jai bus skirtas finansavimas. Jei organizacija bus pakviesta tęsti procesą, apie tai informuosime el. paštu ir pateiksime tolimesnius nurodymus.
  • Anksčiau fondo paramą gavusios organizacijos kviečiamos užpildyti pasiteiravimo laišką, kurį rasite fondo dokumentų skiltyje. Užpildytą ir pasirašytą dokumentą lietuvių arba anglų kalba siųskite el. paštu grants@kff.lt paraiškų teikimo laikotarpiu.

Išsamią informaciją apie paraiškų teikimo procesą ir reikiamus dokumentus rasite fondo svetainėje.

Paramos dydžiai

Skiriamos paramos dydis priklauso nuo projekto pobūdžio, apimties ir organizacijos poreikių. Sprendimai dėl finansavimo priimami individualiai, įvertinus pateiktą prašymą.

Kviečiame organizacijas teikti paraiškas ir įgyvendinti iniciatyvas, kuriančias ilgalaikį teigiamą poveikį visuomenei.

Kviečiame teikti paraiškas 2027 metų finansavimui Read More »

Aleksandros Kazickienės lituanistės mokyklos 20-ies metų jubiliejus

Aleksandros Kazickienės lituanistės mokyklos 20-ies metų jubiliejus

Kazickų šeimos fondą ir Aleksandros Kazickienės vardu pavadintą lituanistinę mokyklą (AKML) sieja ilgametis bendradarbiavimas, prasidėjęs dar mokyklos įkūrimo pradžioje.

Aleksandra ir Dr. Juozas P. Kazickai rėmė mokyklos veiklą, domėjosi jos pasiekimais ir puoselėjo meilę lietuvių kalbai bei kultūrai. Šiandien Fondas tęsia šią tradiciją, prisidėdamas prie mokyklos misijos išsaugoti lietuvišką tapatybę ir puoselėti gimtąją kalbą užsienyje.

Spalio 18 d. mokyklos bendruomenė susibūrė paminėti ypatingos sukakties – 20-ies metų jubiliejaus. Pasveikinti mokyklos bendruomenės ir kartu praleisti šią ypatingą dieną atvyko mokyklos įkūrėja Neila Baumilienė, KŠF vykdomoji direktorė JAV, ir John Kazickas, Fondo iždininkas, kuris šventės metu teisėjavo sportinėse estafetėse.

Kviečiame skaityti mokyklos vadovės Renatos Petrauskienės įspūdžius iš šventės:

Spalio 18 dieną A. Kazickienės lituanistinėje mokykloje vyko sporto šventė, skirta paminėti mokyklos 20-ies metų jubiliejų.

2006-ųjų metų spalio 6 dieną mokykla, kuriai buvo suteikta garbė pasivadinti Aleksandros Kazickienės vardu, pradėjo savo pirmuosius mokslo metus. Mokyklos atidarymo šventėje dalyvavo p. Aleksandra ir Dr. Juozas P. Kazickai, kurie nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios rėmė mokyklą, domėjosi jos darbu bei pasiekimais. Po gerbiamų mecenatų mirties mokyklą iki šios dienos remia Kazickų šeimos fondas, dėka jų galime tęsti savo prasmingą darbą.

Mokyklos bendruomenė, įkvėpta p. Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų meilės Lietuvai, gimtajam žodžiui, įkvėpta Aleksandros Kazickienės aktyvaus dalyvavimo JAV lietuviškoje kultūrinėje veikloje, stengiasi tęsti šią prasmingą misiją šiandien. Šią misiją tęsia savo darbui pasišventusios mokytojos Ramunė Kurbanovienė, Jolanta Vilčinskienė, Rita Klimavičienė, iždininkė Daiva Matonienė, kurios dirba nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios, bei vėliau prisijungusios prie mokyklos kolektyvo Irma Diržienė bei Birutė Stukonytė.

A. Kazickienės lituanistės mokyklos 20-ies metų šventėje buvo didžiulė garbė sulaukti gerbiamo Jono Kazicko, paklausyti jo prisiminimų apie šviesios atminties A. Kazickienę bei įvertinti teisėjo gabumus sportinėse estafetėse.

Džiaugiamės sulaukę mokyklos įkūrėjos Neilos Baumilienės, Gintės Genender, kuri vadovavo mokyklai 2017–2021 metais, būrio buvusių ir esamų mokinių tėvelių, buvusių mokinių, kurių jau ne vienas atėjo su savo atžalomis, esamais ir, tikimės, būsimais A. Kazickienės mokyklos mokiniais.

Buvo malonu matyti, kaip buvę mokiniai dalijosi prisiminimais, atidžiai apžiūrinėjo nuotraukų galeriją, kurioje buvo patalpintos nuotraukos su svarbiausiais mokyklos įvykiais per dvidešimt metų.

Šventę vainikavo sportinės estafetės, kurios suvienijo buvusius, esamus bei būsimus mokyklos bendruomenės narius, o palinkėti norai, užpučiant žvakutes ant torto, tikimės, išsipildys: „Gyvuoti dar ilgai ir gausaus mokinių būrio“.

Aleksandros Kazickienės lituanistės mokyklos 20-ies metų jubiliejus Read More »

Gratitude Luncheon | Kazickas Family Foundation, Photo Lukas Balandis

Dėkingumas – ne tik žodis, bet ir įprotis

Dėkingumas – ne tik žodis, bet ir įprotis

„Vienas pirmųjų žodžių, kuriuos išmokstame būdami maži vaikai, yra „ačiū“, – sako Kazickų šeimos fondo (KŠF) prezidentė Jūratė Kazickaitė. Tačiau dėkingumas nėra vien mandagus žodis ar automatinė reakcija. Jis prasideda nuo gebėjimo pastebėti, už ką esame dėkingi, tai įvardyti, išreikšti kitam žmogui ir priimti jo dėkingumą.

Gratitude Luncheon | Kazickas Family Foundation, Photo Lukas Balandis

Spalio 7 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vykusiuose Kazickų šeimos fondo surengtuose „Dėkingumo pietuose“ Jūratė Kazickaitė ir psichologė-psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo terapijos mokytoja Milda Cibulskytė kalbėjosi apie tai, kaip išmokstame dėkoti, kodėl verta šį gebėjimą sąmoningai praktikuoti ir kaip priimti kitų parodytą dėkingumą. Į renginį susirinko daugiau kaip 80 KŠF paramos gavėjų, partnerių ir bendradarbiaujančių organizacijų atstovų.

Renginys pratęsė jau ne vienus metus puoselėjamą Fondo iniciatyvą kalbėti apie dėkingumą ir buvo skirtas ne tik pokalbiui, bet ir asmeninei praktikai.

„Dėkingumo temą analizuojame ir pateikiame iš skirtingų kampų per savo renginius ir veiklas jau ne vienerius metus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, patys norime parodyti asmeninį dėmesį ir padėkoti savo bendruomenei – partneriams ir organizacijoms, su kuriais bendradarbiaujame, už jų nuoširdų darbą, užsispyrimą ir nenuilstančias pastangas kuriant sėkmingesnę, įtraukesnę, daugiau galimybių visiems suteikiančią Lietuvą. Taip pat, manome, kad yra svarbu skatinti dėkingumo kultūrą mūsų visuomenėje. Šiemet norėjome pakviesti žmones ne tik klausyti ir kalbėti apie dėkingumą, bet ir praktiškai jį patirti – sustoti, įvardyti, už ką esame dėkingi ir tai sąmoningai išreikšti. Tikime, kad tokie maži stabtelėjimai padeda kurti artimesnius ir nuoširdesnius tarpusavio santykius. Tai ypač svarbu filantropijos srityje, kur daug kas atsiremia į asmeninio santykio kūrimą tarp mecenato ir paramos gavėjo”, – sako Monika Zavistanavičiūtė, KŠF l. e. p. vykdomoji direktorė Lietuvoje.

Milda Cibulskytė pokalbį pradėjo primindama, kad ši praktika gali veikti tiek emocinę savijautą, tiek bendrą gyvenimo kokybę.

„Dėkingumas yra kaip tas nemokamas vaistas, kuris gydo mūsų mintis ir gydo mūsų kūną“, – sakė psichologė. Tačiau, pasak jos, neužtenka vien apie tai kalbėti. „Apie tai geriau ne kalbėti, o jį jausti ir praktikuoti.“

Dėkingumo mokomės nuo mažens

Jūratė Kazickaitė pasakojo, kad šeimoje dėkoti buvo mokoma nuo mažens.

„Mano tėveliai, žinoma, išmokė mane. Ir, žinoma, lankant katalikiškas mokyklas, seselės visada sakydavo, kaip ir tėvelis – kiekviena diena yra dovana.“

Ji taip pat prisiminė lietuvių bendruomenės narį poną Simutį, kuris, Kazickų šeimai atvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, padėjo jiems įsikurti pas lietuvių šeimą ir parūpino drabužių. Po daugelio metų J. Kazickaitė susipažino su jo anūku ir galėjo perduoti padėką, kurios anuomet nebuvo galėjusi išreikšti.

„Aš buvau maža mergaitė, niekada neturėjau progos pasakyti ačiū tavo seneliui. Bet dabar galiu pasakyti tai tau“, – pasakojo ji.

Pokalbio dalyvės pabrėžė, kad svarbu neapsiriboti bendru „ačiū“, bet įvardyti, už ką konkrečiai norime padėkoti. Psichologė šį gebėjimą palygino su raumeniu: „Turime jį praktikuoti, kad tai būtų nuolatinis įgūdis ir įrankis.“

Kad išreikšti padėką niekada nevėlu, liudija ir Jūratės Kazickaitės pasidalyta tėvo istorija. 1945 m. Breslau (tuometinis vokiškas Vroclavo miesto pavadinimas) mieste vokiečių kareivis įkėlė dviejų metų neturinčią Jūratę ir mamą Aleksandrą į traukinį. Dr. Juozas P. Kazickas buvo įsitikinęs, kad šis nepažįstamas žmogus išgelbėjo jų gyvybes. Tačiau kareivio vardo jis taip ir nesužinojo, todėl niekada neturėjo galimybės jam padėkoti.

Paskutiniais gyvenimo mėnesiais ši istorija Dr. J. P. Kazickui vis dar nedavė ramybės. 2014 m., jo autobiografiją „Vilties kelias“ išleidus vokiečių kalba, jis parašė kreipimąsi į vokiečių skaitytojus, tikėdamasis, kad jo žodžiai pasieks nežinomą kareivį, nors ir praėjus septyniems dešimtmečiams.

„Jei kas nors tau padaro gera, padėkok tam žmogui ir, jei įmanoma, pasistenk atsilyginti tuo pačiu, darydamas gera pats“, – rašė J. P. Kazickas, prisimindamas vaikystėje iš tėvų išmoktą principą. Jis teigė visada stengęsis juo vadovautis, o negalėdamas atsilyginti geru darbu jausdavęs negrąžintos skolos naštą.

Ne tik padėkoti, bet ir priimti

Pokalbyje aptartas ir gebėjimas priimti kitų parodytą dėmesį bei įvertinimą.

„Svarbu padėkoti, bet taip pat svarbu ir mokėti priimti“, – sakė J. Kazickaitė. Pasak jos, gavę komplimentą ar padėką kartais skubame juos nuvertinti, užuot tiesiog pasakę „ačiū“.

M. Cibulskytė priminė, kad ši praktika svarbi ne tik tada, kai gyvenime viskas klostosi gerai.

„Tikras dėkingumas turbūt prasideda mumyse tada, kai mes galim sunkiose savo situacijose irgi rasti, už ką padėkoti“, – sakė ji.

„Dėkingumo pietūs“ pakvietė Fondo bendruomenę trumpam sustoti, atsigręžti į žmones ir patirtis, už kurias norisi padėkoti, ir šį jausmą išsinešti į kasdienybę.

Dėkingumas – ne tik žodis, bet ir įprotis Read More »

„Adamkiada“ subūrė mokinius iš 25-ių Lietuvos mokyklų

„Adamkiada“ subūrė mokinius iš 25-ių Lietuvos mokyklų

Rugsėjo 19 d. VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre įvyko 11-oji mokinių sporto ir meno šventė „Adamkiada“, į kurią susirinko 25-ių Lietuvos mokyklų mokiniai. 

Šventė skirta regionų mokyklų jaunimui – ji suburia skirtingų Lietuvos vietovių mokinius, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, suteikia galimybę išbandyti save sporto ir meno srityse. Šių metų renginys buvo skirtas artėjančiam Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Sportas nuo jaunystės buvo svarbi jo gyvenimo dalis, todėl šventės programoje išliko ir jo pamėgtos sporto šakos – bėgimas, šuolis į tolį ir futbolas.

Renginį organizavo Alytaus r. Butrimonių gimnazija, Vytauto Didžiojo universitetas ir VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centras. Prie šios tradicijos tęsimo prisideda ir Kazickų šeimos fondas, kurį su Butrimonių gimnazija sieja ne vienerius metus trunkantis ryšys. Jo šaknys siekia laikus, kai KŠF rėmė ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą, o šiandien prisideda prie iš jo veiklos išaugusios tradicijos tęstinumo.

Šių metų susitikimo tema – vienybė. Mokiniai ne tik varžėsi sporto rungtyse, bet ir dalyvavo dailės plenere „Laiškas Prezidentui“ bei dainų festivalyje „Šimtmečio karta: dainuojame Lietuvai“. Renginyje dalyvavęs Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino mokinius ir atidarė šventę, pabrėždamas pagarbos varžovui svarbą ir gebėjimą priimti pralaimėjimą kaip sporto dalį.

Daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti tradicija tęsia p. Almos Adamkienės fondo globotų mokyklų bendradarbiavimą ir kasmet suburia jaunuolius iš skirtingų Lietuvos regionų.

„Adamkiada“ subūrė mokinius iš 25-ių Lietuvos mokyklų Read More »

Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa mini 65 metų veiklos jubiliejų: Aleksandros Kalvnėnaitės–Kazickienės indėlis

Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa mini 65 metų veiklos jubiliejų: Aleksandros Kalvnėnaitės–Kazickienės indėlis

Šiais metais Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa (LKRŠ) mini 65 metų veiklos jubiliejų. Per šį laikotarpį organizacija daug dėmesio skyrė katalikiškam švietimui, jaunimo ugdymui, socialinės atsakomybės skatinimui, religinei ir karitatyvinei veiklai. Ypač svarbus organizacijos vaidmuo buvo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai šaliai reikėjo ne tik materialinės pagalbos, bet ir žmonių, pasirengusių prisidėti prie naujo visuomenės ir moralinio pagrindo kūrimo.

Su LKRŠ istorija buvo susijusi ir Aleksandra Kalvėnaitė Kazickienė (1920–2011), kuri 1993–1996 m. buvo LKRŠ direktorių tarybos narė. Kiekvieną kartą atvykusi iš Niujorko į Lietuvą, p. Aleksandra stengdavosi aplankyti kuo daugiau katalikiškų mokyklų ir darželių, o dirbdama taryboje, ji taip pat kreipdavosi į savo draugus Amerikoje, prašydama paremti LKRŠ veiklą. Kiekvienas jų gaudavo asmeninį, ranka rašytą laišką. Vieno tokio laiško kopija po jos mirties buvo rasta tarp jos asmeninių dokumentų. Dalinamės jo ištrauka:

„Esu Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos direktorių tarybos narė. Pagrindinė šios organizacijos veikla skirta jaunimo ugdymui ir socialinės atsakomybės skatinimui. Šaliai tragiškai trūksta religinės literatūros, mokytojų, kunigų, mokyklų ir t. t. LKRŠ veikla visiškai priklauso nuo atsidavusių žmonių, skiriančių savo laiką, finansinę paramą ir, svarbiausia, meilę, išreiškiamą daugybe jaudinančių būdų… Niekada nėra malonu prašyti pagalbos. Daug maloniau yra duoti. Tačiau šiuo Lietuvai itin kritišku metu prašau Jūsų parodyti dosnumą mūsų mažai šaliai. Kad ir kokio dydžio būtų parama, ji taps plyta ar akmeniu, ant kurio bus kuriamas naujas moralinis pamatas, leisiantis žmonėms gyventi civilizuotą gyvenimą laisvoje ir teisingoje visuomenėje.“ (1993 m., Grinvičas, Konektikutas, JAV)

Minėdami Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos 65 metų veiklos jubiliejų, prisimename p. Aleksandros indėlį ir visus žmones, kurie per šiuos dešimtmečius savo laiku, darbu, parama ir atsidavimu prisidėjo prie Lietuvos stiprinimo. 

65-mečio jubiliejaus šventės vyks rugsėjo 19–20 dienomis Lemonte ir Čikagoje.

Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa mini 65 metų veiklos jubiliejų: Aleksandros Kalvnėnaitės–Kazickienės indėlis Read More »

For the third year, the Kazickas Family Foundation is implementing its STEM Scholarship Program, supporting talented Lithuanians pursuing studies in science, technology, engineering, and mathematics at universities abroad.

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijos – šešiems Lietuvos talentams, siekiantiems kurti ateities mokslą ir technologijas

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijos – šešiems Lietuvos talentams, siekiantiems kurti ateities mokslą ir technologijas

For the third year, the Kazickas Family Foundation is implementing its STEM Scholarship Program, supporting talented Lithuanians pursuing studies in science, technology, engineering, and mathematics at universities abroad.

Kazickų šeimos fondas trečius metus įgyvendina STEM stipendijų programą, skirtą gabiems Lietuvos talentams, pasirinkusiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių studijas užsienio universitetuose. Šiemet stipendijos skirtos šešiems studentams, kurie savo akademinį kelią tęsia Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Danijos universitetuose.

Rugpjūčio 18 d. Kazickų šeimos rezidencijoje vykusioje ceremonijoje stipendijų laureatus pasveikino Kazickų šeimos fondo l. e. p. vykdomoji direktorė Lietuvoje Monika Zavistanavičiūtė:

„Ši stipendija Jums yra ne tik finansinė paskata, bet ir Kazickų šeimos įvertinimas už jūsų žinias, dideles pastangas ir atkaklumą, su kuriuo siekiate aukščiausių akademinių tikslų. Džiaugiamės, dar vienerius metus, turėdami tokį įvairų ir įspūdingą stipendininkų būrį bei galėdami prisidėti prie Jūsų akademinės kelionės“.

Šių metų stipendininkų pasirinktos kryptys atspindi platų sričių spektrą – nuo aerokosmoso inžinerijos ir kvantinių technologijų iki astrofizikos, biotechnologijų bei neuromokslų. Visus laureatus sieja ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir noras ateityje savo žiniomis bei patirtimi prisidėti prie Lietuvos pažangos.

2026 m. STEM stipendijų laureatai:

  • Rapolas Žygus – Aerokosmoso inžinerijos bakalauro studijos Delfto technologijos universitete Nyderlanduose;
  • Mykolas Undzėnas – Psichologijos bakalauro studijos Amsterdamo universitete Nyderlanduose;
  • Roberta Lapkutė – Astrofizikos bakalauro studijos Edinburgo universitete Jungtinėje Karalystėje;
  • Viktorija Karalkevičiūtė – Biofizikos, biochemijos ir biotechnologijų magistro studijos Leveno katalikiškajame universitete Belgijoje;
  • Pijus Petkevičius – Kvantinės informacijos mokslo magistro studijos Kopenhagos universitete ir Danijos technikos universitete;
  • Augustas Ukvalbergas – Inžinerijos bakalauro studijos Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje.

Investicija į Lietuvos ateities kūrėjus

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijų programa pradėta vykdyti 2024 metais. Per trejus programos metus stipendijos skirtos 19 jaunų Lietuvos talentų – pirmaisiais metais jas gavo 6, antraisiais – 7, o šiemet – dar 6 studentai.

Kiekvienais metais stipendijoms skiriama 50 000 Eur, o vienam atrinktam kandidatui gali būti skiriama iki 10 000 Eur studijų mokesčiui, pragyvenimo ir kitoms su studijomis susijusioms išlaidoms padengti. Stipendijų programa suteikia galimybę studijuoti stipriausiuose užsienio universitetuose, įgyti tarptautinės akademinės ir profesinės patirties bei ateityje panaudoti įgytas žinias Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrai.

Šeši keliai į ateities mokslą

Rapolas Žygus – kosmoso technologijų ateitis

Rapolas Žygus pasirinko aerokosmoso inžinerijos studijas Delfto technologijos universitete Nyderlanduose. Jo susidomėjimą šia sritimi sustiprino fizikos ir astrofizikos olimpiados, paskatinusios ateitį sieti su tiksliaisiais mokslais.

„Mano pasirinkimą studijuoti aerokosmoso inžineriją nulėmė nuo mažens puoselėtas noras suprasti, kaip veikia pasaulis ir jį formuojančios technologijos“, – pasakoja Rapolas.

Ateityje jis siekia sukauptas žinias pritaikyti Lietuvoje ir prisidėti prie šalies kosmoso sektoriaus augimo.

„Įgijęs tvirtų kosmoso inžinerijos žinių, ketinu šią patirtį parvežti namo ir įkurti savo kosmoso technologijų įmonę. Mano tikslas – padėti įrodyti, kad pasaulinio lygio kosmoso inovacijos gali būti kuriamos čia pat, Lietuvoje“, – sako stipendininkas.

Mykolas Undzėnas – žmogaus proto pažinimas ir neurotechnologijos

Mykolas Undzėnas studijuos psichologiją Amsterdamo universitete. Jo akademinis kelias siejasi su neuromokslais ir siekiu kurti sprendimus, padedančius žmonėms, turintiems kognityvinių sutrikimų.

„Kai buvau jaunesnis, norėjau tapti fiziku arba informatiku, tačiau po 8 metų vaidybos ir savanorystės vasaros stovykloje, skirtoje žmonėms su intelekto negalia, supratau, kad protas pasižymi nepaaiškinamu grožiu ir sudėtingumu“, – sako Mykolas.

Ateityje jis planuoja grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie neurotechnologijų plėtros.

„Baigęs studijas ketinu grįžti į Lietuvą ir pradėti kurti neurotechnologinius gydymo metodus, skirtus atminties sutrikimams gydyti. Tikiu, kad Lietuva turi aukšto lygio talentų, kurie leistų jai tapti pirmaujančiu neurotechnologijų centru Europoje, o aš galėsiu prie šio tikslo prisidėti“, – teigia stipendininkas.

Roberta Lapkutė – atsakymai apie Visatą ir mokslo populiarinimas

Roberta Lapkutė pasirinko astrofizikos studijas Edinburgo universitete. Jos susidomėjimą mokslu nuo mažens lydėjo astronomija ir noras suprasti fundamentalius klausimus apie Visatą.

 

„Dar būdama maža valandų valandas tyrinėdavau gamtą savo kieme, o vakarais prieš užmigdama mėgdavau stebėti žvaigždes. Šis smalsumas augo kartu su manimi, o mokykloje jį dar labiau sustiprino dalyvavimas Jaunųjų astronomų sąskrydžiuose Molėtų observatorijoje, Jaunųjų biochemikų mokykloje Vilniaus universitete bei patekimas į nacionalinį astronomijos olimpiados etapą. Būtent šios patirtys padėjo suprasti, kad noriu ieškoti atsakymų į fundamentalius klausimus apie Visatą ir gyvybę joje“, – pasakoja Roberta.

Ateityje ji siekia prisidėti prie Lietuvos mokslo stiprinimo ir skatinti jaunimą, ypač merginas, drąsiau rinktis gamtos mokslų bei technologijų sritis.

„Noriu, kad Lietuvoje atsirastų daugiau galimybių domėtis astrofizika ir astronomija, o mokslas būtų prieinamesnis visuomenei“, – sako stipendininkė.

Viktorija Karalkevičiūtė – moksliniai tyrimai, galintys padėti suprasti ligas

Viktorija Karalkevičiūtė pasirinko biofizikos, biochemijos ir biotechnologijų magistro studijas Leveno katalikiškajame universitete Belgijoje. Dar studijuodama Lietuvoje ji pradėjo dirbti laboratorijoje, tiriančioje neurodegeneracines ligas.

„Nuo trečio kurso pradžios pradėjau dirbti laboratorijoje, tiriančioje baltymus, susijusius su neurodegeneracinių ligų patologija. Skatinama kolegų ir draugų laboratorijoje, pradėjau svarstyti apie studijas užsienyje“, – pasakoja Viktorija.

Ateityje ji planuoja grįžti į Lietuvą ir čia tęsti mokslinę veiklą, parsiveždama užsienyje įgytą patirtį bei užmegztus ryšius.

„Tikiuosi į Lietuvą parvežti sukauptą patirtį ir užmegztus ryšius bei grįžti kaip labiau patyrusi mokslininkė, gebanti plėtoti Lietuvoje dar mažiau išvystytas mokslinių tyrimų sritis ir prisidėti prie glaudesnio bendradarbiavimo tarp mokslininkų bei pacientų“, – sako stipendininkė.

Pijus Petkevičius – kvantinių technologijų potencialas

Pijus Petkevičius studijuoja kvantinės informacijos mokslą Kopenhagos universitete ir Danijos technikos universitete. Į šią sritį jis atėjo iš Programų sistemų studijų – susidomėjimas kvantiniais skaičiavimais prasidėjo Vilniaus universitete.

„Mano kelionė į kvantinės informacijos mokslo sritį prasidėjo nuo kurso „Įvadas į kvantinius skaičiavimus“, kurį pasirinkau paskutiniaisiais Programų sistemų studijų metais Vilniaus universitete“, – pasakoja Pijus.

Pijus savo ateitį sieja su Lietuva ir jos besiformuojančia kvantinių technologijų ekosistema.

„Mano ilgalaikis tikslas – šią patirtį parvežti į Lietuvą. Turime ir talentų, ir infrastruktūros, kad sukurtume konkurencingą poziciją šioje srityje“, – sako stipendininkas.

Augustas Ukvalbergas – inžineriniai sprendimai Lietuvos pažangai

Augustas Ukvalbergas pasirinko inžinerijos studijas Kembridžo universitete. Jo pasirinkimą lėmė noras kurti technologijas, kurios keičia žmonių gyvenimą.

„Labiausiai mane įkvepia tai, kad inžinierių darbas daro realų ir apčiuopiamą poveikį. Jie kuria produktus ir inovatyvius sprendimus, kurie keičia mūsų kasdienybę, padeda efektyviau naudoti išteklius ir prisideda prie visuomenės pažangos“, – pasakoja Augustas.

Ateityje Augustas planuoja savo įgytas žinias pritaikyti Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriuje.

„Savo ateities planus sieju su Lietuva ir galimybe čia pritaikyti studijų metu įgytas žinias, gebėjimus bei tarptautinę patirtį. Norėčiau dirbti pažangioje Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėje ir prisidėti prie inovatyvių produktų bei inžinerinių sprendimų kūrimo, ypač energetikos ar elektronikos srityse“, – sako stipendininkas.

Tikėjimas mokslo ir išsilavinimo galia

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijų programa tęsia dr. Juozo Petro Kazicko požiūrį į mokslo ir švietimo svarbą. Pats studijavęs Jeilio universitete ir visą gyvenimą pabrėžęs žinių bei išsilavinimo reikšmę, jis tikėjo, kad stipri Lietuvos ateitis priklauso nuo talentingų, išsilavinusių ir pasauliui atvirų žmonių.

„Nėra abejonių, kad technologijos yra ateitis, ir jos vystosi itin sparčiai. Galima skaityti apie Hemingvėjų ar Čiurlionį, tačiau išsilavinimas mokslo, matematikos, technologijų ir inžinerijos srityse yra būtinas“, – sako Kazickų šeimos fondo prezidentė ir programos iniciatorė Jūratė Kazickaitė.

Ji taip pat pabrėžia būtinybę skatinti daugiau jaunų moterų rinktis šias sritis:

„Man labai svarbu į šias sritis įtraukti jaunas moteris. Džiaugiuosi, kad jau pirmaisiais stipendijos metais paraiškų iš merginų sulaukėme net tris kartus daugiau. Man tai labai svarbu – skatinti moteris rinktis tas sritis, kuriose jų vis dar labai trūksta.“

J. Kazickaitė taip pat akcentuoja tarptautinės patirties svarbą:

„Šią stipendiją specialiai sukūrėme studijoms užsienyje – Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Kanadoje. Labai tikiu, kad jauniems žmonėms svarbu išeiti į tarptautinę erdvę pamatyti, kaip gyvena skirtingi žmonės ir kaip jie mąsto“.

Straipsnis publikuotas 15min.lt portale, 2026 rugpjūčio mėnesį

Renginio nuotraukų autorė Agnė Kanapienytė

Kazickų šeimos fondo STEM stipendijos – šešiems Lietuvos talentams, siekiantiems kurti ateities mokslą ir technologijas Read More »

On August 16, a Kazickas Family Sacred Music Hours concert was held at St. Casimir’s Church in Vilnius to commemorate the 85th wedding anniversary of the late Alexandra and Dr. Joseph P. Kazickas.

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją

Rugpjūčio 16 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje vykęs Kazickų šeimos Sakralinės muzikos valandų koncertas buvo skirtas šviesios atminties p. Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osioms santuokos metinėms.

Ši ypatinga tradicija, prasidėjusi dar Kazickų šeimos iniciatyva ir mecenyste, šiemet sujungė dvi iš pirmo žvilgsnio skirtingas, tačiau bendrą vardiklį turinčias istorijas – Kazickų gyvenimo kelią ir 70-metį mininčią Čikagos lietuvių operą.

Koncertas sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo – Šv. Kazimiero bažnyčia tą vakarą buvo pilna klausytojų. Vakaro programą atliko 70-metį minintis Čikagos lietuvių operos choras, jo meno vadovė ir solistė Nida Grigalavičiūtė, taip pat Lietuvos operos solistai Eglė Juozapaitienė, Vytautas Juozapaitis ir Liudas Mikalauskas. Akomponavo „Kazickų šeimos sakralinių muzikos valandų“ meno vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur.

P. Aleksandra ir Dr. Juozas P. Kazickai savo gyvenimu puoselėjo ryšį su Lietuva, lietuvišką kultūrą ir bendruomeniškumą. Nuo pat „Sakralinių muzikos valandų“ pradžios jie buvo šio ciklo mecenatai. Jų pradėtą paramos tradiciją šiandien tęsia Kazickų šeimos fondas, suteikdamas galimybę vilniečiams ir miesto svečiams nemokamai klausytis Lietuvos ir užsienio atlikėjų.

Šių metų koncerte ypatinga vieta teko Čikagos lietuvių operos chorui, šiemet mininčiam 70 metų jubiliejų. 1956 m. išeivių iš Lietuvos įkurtas kolektyvas per septynis dešimtmečius pristatė daugiau nei 40 operų pastatymų. Lietuvių kalba nuo pat choro įkūrimo tapo vienu svarbiausių jo veiklos principų – net pasaulinės klasikos operos Čikagoje atliekamos lietuviškai.

Jubiliejinis choro sugrįžimas į Lietuvą tapo ypatinga vakaro dalimi. Daugeliui dabartinių choro narių tai buvo pirmasis pasirodymas gimtinėje. Šis koncertas tapo proga Vilniuje susitikti išeivijos ir Lietuvos muzikinei tradicijai, o kartu priminė, kad lietuvybę galima puoselėti nepriklausomai nuo laiko ir atstumo.

Kazickų šeimos ir Čikagos lietuvių operos istorijas sieja meilė Lietuvai, kultūrai ir noras šį ryšį perduoti ateities kartoms. Koncertas tapo gražiu šių dviejų istorijų susitikimu – muzika, sujungusia Lietuvą ir lietuvių diasporą.

Renginio akimirkas kviečiame pamatyti nuotraukų galerijoje.

Nuotraukų autorė – Jurgita Satkūnaitė

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją Read More »