Naujienos ir istorijos

Ar darome tai, ką sakome, kad darome? – Kodėl būtina matuoti poveikį NVO sektoriuje 

Ar darome tai, ką sakome, kad darome? – Kodėl būtina matuoti poveikį NVO sektoriuje

Nevyriausybinės organizacijos kasdien sprendžia svarbias socialines problemas, tačiau ne visada aišku, kokį tikrą poveikį jų veikla sukuria, kaip tai galima pamatuoti ir ar jos pajėgios tai daryti pačios. Kazickų šeimos fondo iniciatyva organizuotų mokymų, kurie subūrė 20 socialinės įtraukties, jaunimo įgalinimo ir švietimo srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų, lektorė, NVO konsultantė ir „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja Giedrė Šopaitė tikina, kad matuoti NVO poveikį ne tik būtina, bet ir nėra sudėtinga. 

Jai antrina ir Domantė Howes – fondo, kuris ne pirmus metus investuoja ne tik į finansinę paramą, bet ir į partnerių kompetencijų stiprinimą, vykdomoji direktorė Lietuvoje: „Tai kryptinga fondo investicija, kuri ilgainiui virsta verte: tvaresnėmis organizacijomis, didesniu pasitikėjimu ir stipresniu nevyriausybiniu sektoriumi.“ 

Poveikio matavimas – paprasčiau nei atrodo

Lektorė G. Šopaitė sako, kad poveikio matavimas skamba sudėtingai, tačiau iš esmės tai labai paprasta. „Tai gebėjimas sau ir kitiems atsakyti: ar darome tai, ką sakome, kad darome. Nevyriausybinės organizacijos dažnai imasi spręsti konkrečias socialines problemas, ir taiko sprendimus, kurių viešasis sektorius negali taikyti, o verslui jie neapsimoka. Tačiau klausimas – ar tai, ką darome, iš tikrųjų veikia? – problemą įvardija G. Šopaitė. – Būtent čia ir prasideda poveikio matavimas – jis leidžia ne tik intuityviai jausti, kad darome gerą darbą, bet ir turėti aiškių įrodymų, kad judame link savo misijos.“

Ji atkreipia dėmesį ir į dažniausias klaidas: „Didžiausia klaida yra tai, kad poveikį matuojame per sudėtingai. Veiklos, rezultatai ir poveikis nesujungiami į aiškią logiką, pasirenkami per sudėtingi ar brangūs įrankiai, ir galiausiai sistema tampa tokia komplikuota, kad jos tiesiog nustojama laikytis – tarsi „Excel monstras“, kuris gyvena dvi savaites ir tyliai numiršta.” 

Lektorės įsitikinimu, iš tikrųjų pradėti galima labai paprastai – pasirinkti vieną ar du rodiklius ir tokias matavimo priemones, kurias būtų lengva taikyti kasdienėje veikloje. „Efektyvus poveikio matavimas nėra apie sudėtingas sistemas – jis yra apie aiškumą ir discipliną”, – konstatuoja NVO konsultantė ir „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja. 

Ypatingą dėmesį G. Šopaitė skiria paaiškinimui, kuo rezultatai skiriasi nuo poveikio. Pasak jos, rezultatas yra tiesioginis veiklų efektas, matomas gana greitai, pavyzdžiui, kai po mokymų dalyviai įgyja naujų žinių ar įgūdžių. Tuo tarpu poveikis – ilgalaikis pokytis, kuris atsiskleidžia po metų ar dvejų, kai tie patys žmonės iš tikrųjų keičia savo elgesį ar aplinką. „Paprasčiau tariant, rezultatas parodo, kas įvyko iškart, o poveikis – kas iš tikrųjų pasikeitė”, – reziumuoja ji. 

Keičia gyvenimus, bet ar aiškiai komunikuoja kaip būtent? 

Poveikio matavimas itin aktualus organizacijoms, kurios siekia ne tik įgyvendinti veiklas, bet ir kurti ilgalaikę vertę. Mokymuose dalyvavęs Vilniaus arkivyskupijos Caritas Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui, kuriame dirbama su socialinę atskirtį patiriančiais jaunuoliais, vadovas Donatas Nagumanovas dalijasi, kaip pasikeitė jo suvokimas: „Į mokymus atvykau su iššūkiu suprasti, kaip matuoti poveikį. Savo kasdieniame darbe nebekvestionuoju prasmės klausimo – žinome, kad keičiame jaunų žmonių gyvenimus. Bet taip pat dažnai jaučiu lūkestį iš rėmėjų aiškiau komunikuoti, ką būtent keičiame ir kuo esame ypatingi”, – sako D. Nagumanovas.

Jo teigimu, nevyriausybinės organizacijos yra įpratusios kalbėti projektų kalba – vartoti tokias sąvokas kaip „įgalinimas“, „integracija“ ar „atskirtis“. Nors jos prasmingos, platesnei visuomenei dažnai lieka ne iki galo aiškios. „Šie mokymai ir buvo galimybė sąmoningai pasprukti nuo įprasto komunikavimo ir pažiūrėti, kaip mūsų darbas galėtų skambėti plačiai visuomenei“, – sako jis.

D. Nagumanovas džiaugiasi, kad praktinės užduotys padėjo pasiekti aiškumą. „Jau po pirmos dirbtuvių dalies sugrįžęs į darbą pasidalinau su kolegomis įžvalgomis. Mano naujai suformuluota misija sulaukė įdomių diskusinių pasvarstymų bei palaikymo“, – pasakoja Vilniaus arkivyskupijos Caritas Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui vadovas.

Investicija, kuri visada grįžta 

Poveikio matavimas svarbus ne tik pačioms organizacijoms, bet ir jų partneriams bei rėmėjams. Kazickų šeimos fondo vykdomoji direktorė Lietuvoje D. Howes pabrėžia, kad ši tema yra strategiškai svarbi. „Mums niekada nesinori ko nors imtis vien dėl veikimo – siekiame, kad tai, ką darome, kurtų realią vertę ir prasmę“, – teigia ji.

Pasak direktorės, fondas sąmoningai investuoja į partnerių kompetencijų stiprinimą. „Prieš trejus metus išsikėlėme aiškų tikslą – būti ne tik finansinės paramos teikėjais, bet ir partneriais, prisidedančiais prie organizacijų kompetencijų augimo. Vienais metais mokėmės, kaip efektyviai pristatyti savo veiklas, kitais – apie lėšų pritraukimą, o šiemet gilinamės į tai, kaip pamatuoti kuriamą poveikį“, – pasakoja D. Howes.

Tokios iniciatyvos, anot jos, nėra atsitiktinės. D. Howes taip pat akcentuoja atsakomybę aiškiai komunikuoti kuriamą vertę. „Svarbu suprasti, kad tokie mokymai nėra „nemokami“. Mes tikime organizacijomis, kurias remiame, tačiau šiandien vien tik tikėjimo nepakanka – rezultatus būtina gebėti aiškiai parodyti ir pagrįsti“, – sako fondo vadovė Lietuvoje.

Pasak jos, tai aktualu ir pačiam fondui: „Mums, kaip beveik tris dešimtmečius veikiančiam filantropiniam fondui, itin svarbu žinoti, kokią naudą kuriame. Už mūsų veiklos slypi tūkstančiai jaunų žmonių, gavusių edukacines galimybes, dešimtys tūkstančių, patyrusių aukščiausio lygio muziką, ir milijoninės investicijos į Lietuvą. Todėl išgirdusi, kad apie fondo poveikį žinoma per mažai, reaguoju jautriai – nes poveikis yra realus ir reikšmingas, mūsų atsakomybė jį dar aiškiau komunikuoti.“

Augant lūkesčiams skaidrumui ir atskaitomybei, poveikio matavimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Tai ne tik įrankis rėmėjams įtikinti, bet ir būdas pačioms organizacijoms geriau suprasti savo veiklą, kryptingiau augti ir kurti realius pokyčius. Galų gale, kaip taikliai apibendrina G. Šopaitė, visa tai prasideda nuo paprasto, bet esminio klausimo: ar iš tiesų darome tai, ką sakome, kad darome?

Straipsnis publikuotas 15min.lt portale, 2026 m. balandžio mėnesį

Ar darome tai, ką sakome, kad darome? – Kodėl būtina matuoti poveikį NVO sektoriuje  Read More »

Kviečiame teikti paraiškas KŠF STEM stipendijų programai

Kviečiame teikti paraiškas KŠF STEM stipendijų programai

Kazickų šeimos fondas skelbia kvietimą teikti paraiškas STEM stipendijų programai.

Atrinkti kandidatai gaus iki 10 000 eurų stipendiją mokesčiams už mokslą, pragyvenimo ir kitoms su studijomis susijusioms išlaidoms padengti. Bendras šios programos stipendijų fondas yra 50 000 eurų.

 Šia programa siekiame:

  • paremti gabius Lietuvos piliečius, jau priimtus į akredituotas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) krypčių bakalauro ar magistrantūros studijų programas užsienyje;
  • įgalinti juos prisidėti prie tėvynės pažangos baigus studijas.

Privalomi dokumentai

  • Paraiškos forma: atsisiųskite čia.
  • Priėmimo į švietimo įstaigą įrodymas: dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas buvo priimtas arba yra įtrauktas į akredituotą STEM dalykų bakalauro ar magistro studijų programą užsienyje.
  • Akademinius pasiekimus įrodantys dokumentai: švietimo įstaigos baigimo diplomai ar kiti dokumentai įrodantys ankstesnių studijų baigimą.
  • Gyvenimo aprašymas (CV).
  • 2 rekomendaciniai laiškai (1 iš akademinės, 1 iš asmeninės aplinkos).
  • Dokumentai, patvirtinantys kitus finansinės paramos šaltinius, tuo atveju, jei tokių yra.
  • Papildomi dokumentai, raštai, diplomai ir pan., kuriais pažymimi pagyrimai, padėkos, apdovanojimai ar kiti ypatingi pasiekimai (neprivaloma).

Paraiškos teikimo instrukcijos

Užpildytą paraiškos formą anglų kalba kartu su privalomais dokumentais (išvardytais aukščiau) atsiųskite el. paštu ltoffice@kff.lt. Paraiškas galite teikti iki 2026 m. gegužės 30 d.

Jei kyla klausimų ar reikėtų papildomos informacijos, prašome kreiptis el. paštu ltoffice@kff.lt. Dėkojame, kad domitės mūsų stipendijų programa. Lauksime jūsų paraiškos!

2025 m. STEM stipendijos laimėtojų atsiliepimai

„Pirmoji laboratorijos patirtis ir pažintys su jau studijuojančiais studentais greitai mane suviliojo rinktis molekulinę biologiją. Ši stipendija yra priežastis kodėl aš galėjau keliauti tuo karjeros keliu kuriuo norėjau, o jaunai bei ambicingai merginai tai reiškia viską. Ketveri darbo metai bakalauro studijų metu suteikė man viską, ko reikėjo – ir gerus pažymius, ir daug laboratorinės patirties, – todėl buvau atrinkta kaip viena iš septynių užsieniečių 50-ies studentų kurse.“

Miglė Šarpilo, KFF STEM stipendijos gavėja 2025 m., biotechnologijos magistrantūros studijos, Kopenhagos universitetas, Danija.

„Mane Chemija domina nuo devintos klasės, kai mano mokytoja man pasiūlė dalyvauti nacionalinėje olimpiadoje. Nuo tada supratau, koks įdomus yra chemijos mokslas, kurio pagalba galima išsiaiškinti daugelį pasaulio paslapčių. Nuo tada supratau, koks įdomus yra chemijos mokslas, kurio pagalba galima išsiaiškinti daugelį pasaulio paslapčių.“

Pijus Tamošiūnas, KFŠ STEM stipendijos gavėjas 2025 m., Chemijos magistrantūros studijos, Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė.

Kviečiame teikti paraiškas KŠF STEM stipendijų programai Read More »

Kvietimas teikti paraiškas Dr. Vaclovo ir Dr. Stefanijos Čepukėnų stipendijai

Kvietimas teikti paraiškas Dr. Vaclovo ir Stefanijos Čepukėnų stipendijai

Džiaugiamės galėdami informuoti, kad jau galima teikti paraiškas Dr. Vaclovo ir Dr. Stefanijos Čepukėnų vardinės stipendijos konkursui.

Vytauto Didžiojo universiteto teikiama stipendija remia talentingus studentus, kurie siekia gilinti prancūzų kalbos ir frankofoniškos kultūros žinias ir sudaro sąlygas aktyviausiems studentams giliau ją pažinti ir studijuoti bei puoselėti ir skleisti visuomenėje.

Stipendija buvo įsteigta Vytauto Didžiojo universitete Neilos Baumilienės, universiteto alumnės ir Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro vykdomosios direktorės, iniciatyva. Ji skirta pagerbti Lietuvos patriotų ir akademikų Dr. Vaclovo ir Dr. Stefanijos Čepukėnų atminimą, o prie finansavimo prisideda jų dukros, Rasa ir Milda, bei Kazickų šeimos fondas.

Stipendijos fondo dydis – 4000 Eur. Jei esate prancūzų kalbos ir frankofonijos kultūros studentai, aktyvūs pilietinėje, socialinėje, visuomeninėje ar meninėje veikloje, kviečiame pasinaudoti šia galimybe.

Paraiškas galima teikti iki 2026 m. kovo 31 d.

Daugiau informacijos apie reikalavimus studentams ir paraiškos teikimą rasite VDU puslapyje čia.

Kvietimas teikti paraiškas Dr. Vaclovo ir Dr. Stefanijos Čepukėnų stipendijai Read More »

Dr. J. P. Kazicko moksleivių programavimo konkursas – 30 metų bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu

Dr. J. P. Kazicko moksleivių programavimo konkursas – 30 metų bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu

Vasario 28 d. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete įvyko Dr. Juozo Petro Kazicko moksleivių programavimo konkursas, skirtas 6-12 klasių mokiniams. 

Kazickų šeimos fondo administracija atvyko palaikyti renginio dalyvių, o KŠF vykdomoji direktorė Lietuvoje Domantė Howes pasveikino susirinkusius moksleivius ir įteikė prizus konkurso laimėtojams bei juos paruošusiems mokytojams. Prie šios iniciatyvos kasmet prisijungia verslo bendruomenė – šiais metais nugalėtojų prizus finansavo „Festo“, „Hostinger“, „Helmes“, „Coherent Solutions“, „KAYAK Lithuania“, „Accenture Lithuania“ bei „Singletonas“. Pirmą kartą regionų pirmųjų vietų laimėtojams piniginius prizus įsteigė ir filantropinis fondas „Devbridge Foundation“.

KTU Informatikos fakultetas nuo 1997 m. organizuoja Dr. Juozo Petro Kazicko moksleivių programavimo konkursą, skirtą 6-12 klasių mokiniams. Kasmet renginys vyksta dviem etapais: pirmasis organizuojamas regionuose nuotoliniu būdu, mokyklų kompiuterių klasėse, o antrasis – programavimo forumas ir gyvas dalyvių susitikimas KTU, kur moksleiviai sprendžia užduotis universiteto kompiuterių klasėse.

Per tris dešimtmečius ši iniciatyva tapo nacionaliniu renginiu, prisidedančių prie jaunimo technologinių kompetencijų ugdymo visoje Lietuvoje, ypač atokesniuose regionuose bei miesteliuose. Pradžioje vykęs tik Kaune, dabar konkursas organizuojamas ir Vilniuje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje bei Žemaitijoje. Ši iniciatyva tęsia J. P. Kazicko siekį sudaryti lygias galimybes talentingiems mokiniams iš visų Lietuvos kampelių.

Dr. J. P. Kazicko moksleivių programavimo konkursas – 30 metų bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu Read More »

Prasidėjo kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos konkursas

Prasidėjo kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos konkursas

Kviečiame siūlyti pretendentus Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijai.

Šis apdovanojimas įteikiamas už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus ir lituanistinės veiklos organizavimą.

2018 m. Kazickų Šeimos Fondo ir Lietuvių kalbos draugijos įsteigta premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą.

Konkursas jau prasidėjo ir komisija priims paraiškas su nuostatuose prašomais dokumentais iki gegužės 1 dienos el. paštu lkdraugija@gmail.com.

Daugiau informacijos: https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/kazicku-seimos-fondo-petro-buteno-premija

Prasidėjo kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos konkursas Read More »

MO Muziejus

MO Muziejaus ir Kazickų šeimos fondo partnerystė

MO Muziejaus ir Kazickų šeimos fondo partnerystė

Nuo 2020 m. džiaugiamės partneryste su MO muziejumi, remdami edukacijų bei apsilankymo muziejuje programą socialiai jautriems vaikams ir jaunuoliams iš atitolusių Lietuvos vietovių.

KFF paramos dėka 5–18 metų vaikai ir jaunuoliai įgyja prasmingą prieigą prie kultūros ir švietimo.

MO Muziejus

Vien 2025 metais ši iniciatyva pasiekė beveik 1 200 dalyvių – tarp jų jaunuoliai iš kaimiškų vietovių, Ukrainos pabėgėliai, Lietuvos romų bendruomenės nariai bei vaikai ir jaunimas, turintys specialiųjų poreikių.

2025 m. įgyvendinta 29 edukacijos regionuose, 24 edukacijos MO muziejuje Vilniuje ir padovanota beveik 240 KŠF vardinių bilietų, suteikusių galimybę muziejų aplankyti savarankiškai.

Ši iniciatyva atspindi mūsų bendrą įsipareigojimą socialinei įtraukčiai, švietimui ir jaunimo įgalinimui per kultūrą. Nuoširdžiai vertiname MO muziejaus dėmesį savo rėmėjams ir partneriams – tiek kasmetiniame rėmėjų renginyje, kuriame pristatomi pasiekimai ir iniciatyvų poveikis, tiek per daugybę inovatyvių veiklų, stiprinančių bendruomeniškumą ir visuomenę.

Tvirtos partnerystės kuria prasmingą pokytį. Esame dėkingi už šiltą, įvairialypį bendradarbiavimą ir nuoseklų MO muziejaus įsipareigojimą kurti atviresnę ir įtraukesnę kultūrą visiems.

MO Muziejaus ir Kazickų šeimos fondo partnerystė Read More »

Kazickų šeimos fondo metų veiklos ataskaita 2025

Kazickų šeimos fondo metų veiklos ataskaita 2025

Praėjusių metų rezultatus, svarbiausius įvykius ir ateities planus apibendrinome Kazickų šeimos fondas 2025 m. metinėje veiklos ataskaitoje.

2025 m. Kazickų šeimos fondas ir toliau stiprino savo, kaip filantropijos lyderio, vaidmenį, skatindamas pilietiškumą ir visuomeninį įsitraukimą Lietuvoje bei už jos ribų. Fondas daugiausia dėmesio skyrė bendruomenių telkimui, paramai partneriams, didesniam matomumui bei tarptautinių partnerysčių plėtrai.

Per metus KŠF iniciatyvoms skyrė 906 000 JAV dolerių, prisidėdamas prie 114 organizacijų ir projektų: 60 JAV, 51 Lietuvoje bei po vieną Zimbabvėje ir Prancūzijoje. Iš šios sumos 830 254 JAV doleriai buvo skirti ilgamečiams partneriams, o 75 746 JAV doleriai – naujiems partneriams. Be finansinės paramos taip pat buvo teikiamos kompetencijų ugdymo, stiprinimo ir konsultacinės paslaugos.

Kazickų šeimos fondas taip pat stiprino savo lyderystę filantropijos srityje. KŠF buvo apdovanotas AmCham LithuaniaOskaru už vizionierišką filantropiją ir Lietuvos–JAV ryšių stiprinimą. Fondo atstovai dalijosi įžvalgomis apie strateginę, šeimos vertybėmis grįstą filantropiją diskusijose su partneriais, žiniasklaidoje bei renginiuose. Be to, KŠF vykdomoji direktorė Niujorke Neila Baumilienė buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi už lyderystę ir nuopelnus Lietuvai.

Šios veiklos atspindi nuoseklų Kazickų šeimos fondo įsipareigojimą skatinti pilietinį aktyvumą, stiprinti bendruomenes ir plėtoti strateginę filantropiją tarptautiniu mastu.

Daugiau apie mūsų poveikį, svarbiausius pasiekimus ir ateities planus skaitykite Kazickų šeimos fondo 2025 m. metinėje veiklos ataskaitoje:

https://kazickasfamilyfoundation.lt/lt/kff-dokumentai/

 

Kazickų šeimos fondo metų veiklos ataskaita 2025 Read More »

Lithuanian diaspora young professionals from around the world are invited to register for Bring Together Lithuania 2026 - the early-career and modern Lithuania discovery program “NEXUS.”

Diasporos jaunieji profesionalai kviečiami į karjeros pradžios Lietuvoje programą „NEXUS”

"NEXUS powered by Bring Together Lithuania"

Įvairių sričių pasaulio lietuvių jaunieji profesionalai kviečiami registruotis į Bring Together Lithuania 2026 karjeros pradžios ir modernios Lietuvos pažinimo programą “NEXUS”.

Kazickų šeimos fondo inicijuojama ir globojama bei Lietuvių Fondo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Užsienio reikalų ministerijos remiama programa pirmąjį kartą kviečia Lietuvos diasporos profesionalus pradėti karjerą Lietuvoje ir atrasti šiuolaikinę Lietuvą.

Lithuanian diaspora young professionals from around the world are invited to register for Bring Together Lithuania 2026 - the early-career and modern Lithuania discovery program “NEXUS.”

Programa „Nexus. Powered by Bring Together Lithuania“, skirta jauniesiems diasporos profesionalams. Ji suteiks galimybę vienerius metus dirbti ir gyventi Lietuvoje, gilinti profesines kompetencijas, kurti ryšius ir tapti aktyvia šalies ekonominio bei visuomeninio gyvenimo dalimi.

„Nexus“ – tai tiltas tarp pasaulio ir Lietuvos, jungiantis talentus, idėjas ir ateities galimybes. Programa skirta aukštąjį išsilavinimą įgijusiems jauniems diasporos profesionalams, siekiantiems įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. „Nexus“ padeda ne tik susirasti prasmingą ir kompetencijas atitinkantį darbą, bet ir suteikia visapusišką pagalbą integracijos procese – nuo administracinių iki kultūrinių klausimų. „Nexus“ – tai bendruomenė, kuri padeda jaunuoliui kurti Lietuvą ir kurtis Lietuvoje.

Kryptingas darbas su aiškiai apibrėžta tiksline grupe – diasporos jaunimu – yra viena didžiausių programos stiprybių. „Bring Together Lithuania“ komanda yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, nuosekliai ir intensyviai dirbančių su užsienyje gyvenančiu lietuvių jaunimu: padeda jiems atrasti profesines galimybes Lietuvoje, sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir tapti aktyvia visuomenės dalimi. Svarbiausia – rūpinamasi visapusiška dalyvių integracija nuo pat pirmosios dienos.

„Nexus“ – tai daugiau nei darbas ar karjeros pradžia. Tai sąmoningas ir ilgalaikis tilto statymas tarp Lietuvos šiandien ir globalios ateities.

Ar nori tapti lyderių bendruomenės dalimi Lietuvoje ir pradėti savo karjeros kelią valstybėje, iš kurios esi kilęs? Iki kovo 31 d. aplikuok į „Nexus” programą, kuri prasidės rugsėjo 1 d. ir pradėk kurti savo karjerą Lietuvoje!

Programos datos: 2026 m. rugsėjo 1 d. – 2027 m. rugsėjo 1 d.

Paraiškos priimamos iki 2026 m. kovo 31 d. www.bringtogether.lt

Į visus iškilusius klausimus Jums mielai atsakys “Bring Together Lithuania” komanda el. paštu labas@bringtogether.lt

Diasporos jaunieji profesionalai kviečiami į karjeros pradžios Lietuvoje programą „NEXUS” Read More »

Kazickų šeimos vizitas Lietuvoje: dėmesys partnerysčių stiprinimui ir organizacijų poreikiams

Kazickų šeimos vizitas Lietuvoje: dėmesys partnerysčių stiprinimui ir organizacijų poreikiams

 

Sausio mėnesį Kazickų šeimos nariai – Jūratė, John, Lucy, Peter ir Aluna – lankėsi Lietuvoje, kad susitiktų su Fondo partneriais, institucijomis ir bendruomenėmis, dirbančiais su Fondo inicijuotomis programomis ir paramos gavėjais.

Šių vizitų tikslas – tiesiogiai pabendrauti su organizacijomis ir institucijomis, veikiančiomis KŠF prioritetinėse srityse, geriau suprasti jų poreikius ir iššūkius bei kartu su bendruomenėmis pasidžiaugti pasiektais rezultatais.

Vyko susitikimai su Donatu Nagumanovu iš Vilniaus „Carito“ Alternatyvaus mokymosi centro, psichologais, dirbančiais valgymo sutrikimų gydymo ir savižudybių prevencijos srityse, bei su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovais, su kuriais buvo aptarta civilinio pasirengimo tema. Taip pat, skirtas dėmesys švietimo partneriams, tarp jų: Kauno technologijos universitetas ir socioemocinio mokymosi programa “Think Equal”. Be to, įvyko susitikimai su socialiai atsakingais verslininkais, kurių metu aptartas augantis filantropijos vaidmuo Lietuvos visuomenėje. Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Toločkienė susitiko su šeimos nariais pasidalinti naujienomis iš Ukrainos.

Šeima taip pat dalyvavo renginiuose, kuriuose dalijosi įžvalgomis diskusijose apie šeimos vertybes, filantropiją ir dirbtinio intelekto vaidmenį vaikų ugdyme: „ASSIST“ programos priėmime, Filantropinių fondų pusryčiuose, „Jaunimas Gali“ metiniame renginyje bei „Uncommon LT“ penkerių metų jubiliejuje.

Šie vizitai stiprina partnerystes ir padeda užtikrinti, kad Fondo teikiama parama išliktų aktuali ir atlieptų kintančius organizacijų ir Lietuvos poreikius. KŠF vertina organizacijas ir asmenims, atvirai pasidalijusius savo veikla ir įžvalgomis.

Kazickų šeimos vizitas Lietuvoje: dėmesys partnerysčių stiprinimui ir organizacijų poreikiams Read More »

Ne drausti, o šviesti: diskusija Uncommon LT  

Ne drausti, o šviesti: diskusija Uncommon LT gimtadienyje

 

Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa vaikų kasdienybės dalimi, tačiau kartu auga ir suaugusiųjų neapibrėžtumas – kaip šias technologijas aiškinti, riboti ir paversti ugdančiu įrankiu, o ne trumpiausiu keliu į atsakymus.

Šiai temai daug dėmesio buvo skirta Uncommon LT penktojo gimtadienio šventėje Vilniuje, Kazickų šeimos rezidencijoje vykusioje diskusijoje „Kaip auginti vaikus dirbtinio intelekto eroje?“, į kurią susirinko daugiau nei 50 dalyvių – tėvai, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei technologijomis besidomintys Uncommon LT bendruomenės nariai ir partneriai.

Diskusiją moderavo politinio turinio kūrėjas Domantas Katelė. Pokalbyje dalyvavo Uncommon LT įkūrėjas Peter Kazickas, laidos „Du bitai“ vedėjai – vienas iš Lietuvos Dirbtinio Intelekto Asociacijos steigėjų Jonas Lekevičius ir informacinių technologijų edukatorius bei turinio kūrėjas Lukas Keraitis, taip pat Kauno technologijos universiteto socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.

DI labai greitai tapo vaikų kasdienybės dalimi, o aiškūs jo naudojimo principai šeimoje ir ugdymo procese vis dar lieka painūs – nuo pagalbos mokantis ar generuojant idėjas iki pagundos vos keliais paspaudimais „pasidaryti namų darbus“. Šiandien svarbiausias klausimas tėvams yra ne tai, kaip DI uždrausti, o kaip padėti vaikams juo naudotis taip, kad jis prisidėtų prie kritinio mąstymo, savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi ugdymo.

Diskusijoje išryškėjo esminė problema: pagrindinė rizika kyla ne iš pačios technologijos, o iš to, kaip ją naudoja ir reguliuoja suaugusieji. Pokalbyje skambėjo mintis, kad DI vis labiau formuoja dėmesį, elgesį ir net vertybes, todėl vaikams kritinis mąstymas tampa ne tik akademiniu įgūdžiu, bet ir svarbia atsvara sparčiai kintančiai informacinei aplinkai.

Kodėl būtent ši tema iškelta Uncommon LT gimtadienio diskusijoje?

Diskusijos idėja kilo iš praktinio poreikio, su kuriuo Uncommon LT komanda nuolat susiduria dirbdama su tėvais, mokytojais ir mokymų dalyviais. Šiose situacijose dažnai išryškėja dvi priešingos pozicijos – visiškas technologijų draudimas arba visiškas pasyvumas, paliekant vaikus su jomis tvarkytis savarankiškai. 

Vietoje kraštutinumų, diskusijoje akcentuotas poreikis ieškoti labiau subalansuoto požiūrio – supratimo, praktinių įgūdžių ir bendruomenės, kurioje būtų galima atvirai kalbėtis apie sparčiai besikeičiančią technologijų aplinką ir kritinio mąstymo reikšmę. 

Šis požiūris tiesiogiai siejasi su Uncommon LT misija – teikti įtraukų, patirtimi bei faktais grįstą mokymą, ugdantį tiek techninius, tiek socialinius įgūdžius, ir stiprinantį pasitikėjimą savimi. Nors technologijos keičiasi itin sparčiai, diskusijoje pabrėžta, kad žmogaus gebėjimas mokytis, kritiškai mąstyti ir kurti prasmingus sprendimus išlieka esmine dedamąja.

Tėvų vaidmuo dirbtinio intelekto eroje

Diskusijos dalyviai sutarė, kad pirmieji žingsniai prasideda namuose – nuo aiškių susitarimų, atviro pokalbio su vaikais ir gebėjimo kartu kritiškai vertinti informaciją. 

Svarbu ne ieškoti greitų atsakymų, o skatinti patį mokymosi procesą: kelti klausimus, abejoti ir suprasti, kaip technologijos veikia kasdienius sprendimus.

Kalbant apie dirbtinį intelektą ir vaikus, diskusijoje akcentuota, kad svarbiausias klausimas susijęs ne su pačiomis technologijomis, o su jų daromu poveikiu. Skirtingai nei ankstesnės priemonės, dirbtinis intelektas ne tik pateikia informaciją, bet ir ją atrenka bei struktūruoja, neretai pasiūlydamas vieną „geriausią“ atsakymą.

Tai kelia iššūkių švietimui ir tėvų vaidmeniui – kaip ugdyti savarankiškai mąstančius vaikus aplinkoje, kur atsakymai pasiekiami akimirksniu, o dėmesį vis dažniau formuoja algoritmai. Lietuvos kontekste kritinis mąstymas čia įgauna dar platesnę reikšmę – jis suvokiamas ne tik kaip ugdymo dalis, bet ir kaip svarbus pilietinis gebėjimas.

Todėl diskusijoje pabrėžta, kad kalbama ne apie tai, ar vaikai turėtų naudotis dirbtiniu intelektu, o apie tai, kaip nustatyti ribas ir užtikrinti, jog technologijos padėtų mokytis, bet nepakeistų paties mąstymo proceso.

Apie Uncommon LT

Uncommon LT – tai praktinių technologijų, dirbtinio intelekto ir minkštųjų įgūdžių ugdymo programa, skirta įvairaus amžiaus žmonėms, siekiantiems stiprinti savo kompetencijas sparčiai kintančiame pasaulyje. Ją vykdo dviejų žmonių komanda – programos vadovė Ieva Klungytė ir projektų vadovas Matas Meškauskas. Programos veikla grindžiama patirtiniu mokymusi, individualaus augimo palaikymu ir struktūruotais mokymo moduliais, apimančiais tiek techninių, tiek socialinių įgūdžių ugdymą. Kazickų šeimos fondas inicijavo ir yra pagrindiniai šios programos rėmėjai.

Dirbdama su jaunimu, suaugusiaisiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis, Uncommon LT komanda siekia padėti jiems įgyti praktinių gebėjimų, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir geriau orientuotis ateities darbo rinkoje. Organizacijos veiklos tikslas – prisidėti prie technologiškai raštingos ir atsparios visuomenės augimo, užtikrinant, kad DI įrankiai būtų suprantami ir prieinami visiems, o mokymasis virstų realiomis galimybėmis.

Ne drausti, o šviesti: diskusija Uncommon LT   Read More »