Jai antrina ir Domantė Howes – fondo, kuris ne pirmus metus investuoja ne tik į finansinę paramą, bet ir į partnerių kompetencijų stiprinimą, vykdomoji direktorė Lietuvoje: „Tai kryptinga fondo investicija, kuri ilgainiui virsta verte: tvaresnėmis organizacijomis, didesniu pasitikėjimu ir stipresniu nevyriausybiniu sektoriumi.“ 

Poveikio matavimas – paprasčiau nei atrodo

Lektorė G. Šopaitė sako, kad poveikio matavimas skamba sudėtingai, tačiau iš esmės tai labai paprasta. „Tai gebėjimas sau ir kitiems atsakyti: ar darome tai, ką sakome, kad darome. Nevyriausybinės organizacijos dažnai imasi spręsti konkrečias socialines problemas, ir taiko sprendimus, kurių viešasis sektorius negali taikyti, o verslui jie neapsimoka. Tačiau klausimas – ar tai, ką darome, iš tikrųjų veikia? – problemą įvardija G. Šopaitė. – Būtent čia ir prasideda poveikio matavimas – jis leidžia ne tik intuityviai jausti, kad darome gerą darbą, bet ir turėti aiškių įrodymų, kad judame link savo misijos.“

Ji atkreipia dėmesį ir į dažniausias klaidas: „Didžiausia klaida yra tai, kad poveikį matuojame per sudėtingai. Veiklos, rezultatai ir poveikis nesujungiami į aiškią logiką, pasirenkami per sudėtingi ar brangūs įrankiai, ir galiausiai sistema tampa tokia komplikuota, kad jos tiesiog nustojama laikytis – tarsi „Excel monstras“, kuris gyvena dvi savaites ir tyliai numiršta.” 

Lektorės įsitikinimu, iš tikrųjų pradėti galima labai paprastai – pasirinkti vieną ar du rodiklius ir tokias matavimo priemones, kurias būtų lengva taikyti kasdienėje veikloje. „Efektyvus poveikio matavimas nėra apie sudėtingas sistemas – jis yra apie aiškumą ir discipliną”, – konstatuoja NVO konsultantė ir „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja. 

Ypatingą dėmesį G. Šopaitė skiria paaiškinimui, kuo rezultatai skiriasi nuo poveikio. Pasak jos, rezultatas yra tiesioginis veiklų efektas, matomas gana greitai, pavyzdžiui, kai po mokymų dalyviai įgyja naujų žinių ar įgūdžių. Tuo tarpu poveikis – ilgalaikis pokytis, kuris atsiskleidžia po metų ar dvejų, kai tie patys žmonės iš tikrųjų keičia savo elgesį ar aplinką. „Paprasčiau tariant, rezultatas parodo, kas įvyko iškart, o poveikis – kas iš tikrųjų pasikeitė”, – reziumuoja ji. 

Keičia gyvenimus, bet ar aiškiai komunikuoja kaip būtent? 

Poveikio matavimas itin aktualus organizacijoms, kurios siekia ne tik įgyvendinti veiklas, bet ir kurti ilgalaikę vertę. Mokymuose dalyvavęs Vilniaus arkivyskupijos Caritas Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui, kuriame dirbama su socialinę atskirtį patiriančiais jaunuoliais, vadovas Donatas Nagumanovas dalijasi, kaip pasikeitė jo suvokimas: „Į mokymus atvykau su iššūkiu suprasti, kaip matuoti poveikį. Savo kasdieniame darbe nebekvestionuoju prasmės klausimo – žinome, kad keičiame jaunų žmonių gyvenimus. Bet taip pat dažnai jaučiu lūkestį iš rėmėjų aiškiau komunikuoti, ką būtent keičiame ir kuo esame ypatingi”, – sako D. Nagumanovas.

Jo teigimu, nevyriausybinės organizacijos yra įpratusios kalbėti projektų kalba – vartoti tokias sąvokas kaip „įgalinimas“, „integracija“ ar „atskirtis“. Nors jos prasmingos, platesnei visuomenei dažnai lieka ne iki galo aiškios. „Šie mokymai ir buvo galimybė sąmoningai pasprukti nuo įprasto komunikavimo ir pažiūrėti, kaip mūsų darbas galėtų skambėti plačiai visuomenei“, – sako jis.

D. Nagumanovas džiaugiasi, kad praktinės užduotys padėjo pasiekti aiškumą. „Jau po pirmos dirbtuvių dalies sugrįžęs į darbą pasidalinau su kolegomis įžvalgomis. Mano naujai suformuluota misija sulaukė įdomių diskusinių pasvarstymų bei palaikymo“, – pasakoja Vilniaus arkivyskupijos Caritas Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui vadovas.

Investicija, kuri visada grįžta 

Poveikio matavimas svarbus ne tik pačioms organizacijoms, bet ir jų partneriams bei rėmėjams. Kazickų šeimos fondo vykdomoji direktorė Lietuvoje D. Howes pabrėžia, kad ši tema yra strategiškai svarbi. „Mums niekada nesinori ko nors imtis vien dėl veikimo – siekiame, kad tai, ką darome, kurtų realią vertę ir prasmę“, – teigia ji.

Pasak direktorės, fondas sąmoningai investuoja į partnerių kompetencijų stiprinimą. „Prieš trejus metus išsikėlėme aiškų tikslą – būti ne tik finansinės paramos teikėjais, bet ir partneriais, prisidedančiais prie organizacijų kompetencijų augimo. Vienais metais mokėmės, kaip efektyviai pristatyti savo veiklas, kitais – apie lėšų pritraukimą, o šiemet gilinamės į tai, kaip pamatuoti kuriamą poveikį“, – pasakoja D. Howes.

Tokios iniciatyvos, anot jos, nėra atsitiktinės. D. Howes taip pat akcentuoja atsakomybę aiškiai komunikuoti kuriamą vertę. „Svarbu suprasti, kad tokie mokymai nėra „nemokami“. Mes tikime organizacijomis, kurias remiame, tačiau šiandien vien tik tikėjimo nepakanka – rezultatus būtina gebėti aiškiai parodyti ir pagrįsti“, – sako fondo vadovė Lietuvoje.

Pasak jos, tai aktualu ir pačiam fondui: „Mums, kaip beveik tris dešimtmečius veikiančiam filantropiniam fondui, itin svarbu žinoti, kokią naudą kuriame. Už mūsų veiklos slypi tūkstančiai jaunų žmonių, gavusių edukacines galimybes, dešimtys tūkstančių, patyrusių aukščiausio lygio muziką, ir milijoninės investicijos į Lietuvą. Todėl išgirdusi, kad apie fondo poveikį žinoma per mažai, reaguoju jautriai – nes poveikis yra realus ir reikšmingas, mūsų atsakomybė jį dar aiškiau komunikuoti.“

Augant lūkesčiams skaidrumui ir atskaitomybei, poveikio matavimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Tai ne tik įrankis rėmėjams įtikinti, bet ir būdas pačioms organizacijoms geriau suprasti savo veiklą, kryptingiau augti ir kurti realius pokyčius. Galų gale, kaip taikliai apibendrina G. Šopaitė, visa tai prasideda nuo paprasto, bet esminio klausimo: ar iš tiesų darome tai, ką sakome, kad darome?

Straipsnis publikuotas 15min.lt portale, 2026 m. balandžio mėnesį