Diasporos įtrauktis

On August 16, a Kazickas Family Sacred Music Hours concert was held at St. Casimir’s Church in Vilnius to commemorate the 85th wedding anniversary of the late Alexandra and Dr. Joseph P. Kazickas.

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją

Rugpjūčio 16 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje vykęs Kazickų šeimos Sakralinės muzikos valandų koncertas buvo skirtas šviesios atminties p. Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osioms santuokos metinėms.

Ši ypatinga tradicija, prasidėjusi dar Kazickų šeimos iniciatyva ir mecenyste, šiemet sujungė dvi iš pirmo žvilgsnio skirtingas, tačiau bendrą vardiklį turinčias istorijas – Kazickų gyvenimo kelią ir 70-metį mininčią Čikagos lietuvių operą.

Koncertas sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo – Šv. Kazimiero bažnyčia tą vakarą buvo pilna klausytojų. Vakaro programą atliko 70-metį minintis Čikagos lietuvių operos choras, jo meno vadovė ir solistė Nida Grigalavičiūtė, taip pat Lietuvos operos solistai Eglė Juozapaitienė, Vytautas Juozapaitis ir Liudas Mikalauskas. Akomponavo „Kazickų šeimos sakralinių muzikos valandų“ meno vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur.

P. Aleksandra ir Dr. Juozas P. Kazickai savo gyvenimu puoselėjo ryšį su Lietuva, lietuvišką kultūrą ir bendruomeniškumą. Nuo pat „Sakralinių muzikos valandų“ pradžios jie buvo šio ciklo mecenatai. Jų pradėtą paramos tradiciją šiandien tęsia Kazickų šeimos fondas, suteikdamas galimybę vilniečiams ir miesto svečiams nemokamai klausytis Lietuvos ir užsienio atlikėjų.

Šių metų koncerte ypatinga vieta teko Čikagos lietuvių operos chorui, šiemet mininčiam 70 metų jubiliejų. 1956 m. išeivių iš Lietuvos įkurtas kolektyvas per septynis dešimtmečius pristatė daugiau nei 40 operų pastatymų. Lietuvių kalba nuo pat choro įkūrimo tapo vienu svarbiausių jo veiklos principų – net pasaulinės klasikos operos Čikagoje atliekamos lietuviškai.

Jubiliejinis choro sugrįžimas į Lietuvą tapo ypatinga vakaro dalimi. Daugeliui dabartinių choro narių tai buvo pirmasis pasirodymas gimtinėje. Šis koncertas tapo proga Vilniuje susitikti išeivijos ir Lietuvos muzikinei tradicijai, o kartu priminė, kad lietuvybę galima puoselėti nepriklausomai nuo laiko ir atstumo.

Kazickų šeimos ir Čikagos lietuvių operos istorijas sieja meilė Lietuvai, kultūrai ir noras šį ryšį perduoti ateities kartoms. Koncertas tapo gražiu šių dviejų istorijų susitikimu – muzika, sujungusia Lietuvą ir lietuvių diasporą.

Renginio akimirkas kviečiame pamatyti nuotraukų galerijoje.

Nuotraukų autorė – Jurgita Satkūnaitė

Aleksandros ir Dr. Juozo P. Kazickų 85-osios santuokos metinės – muzika, sujungusi Lietuvą ir išeiviją Read More »

On August 2, the 80th Lithuanian Summer Festival took place in Putnam – a long-standing tradition that brings the Lithuanian community together each year, celebrating culture, faith, and the enduring connection to Lithuania.

Prisiminimų takais: Jūratės Kazickaitės ir sesers Ignės susitikimas Putname

Prisiminimų takais: Jūratės Kazickaitės ir sesers Ignės susitikimas Putname

Rugpjūčio 2 d. Putname įvyko 80-oji Lietuvių vasaros šventė – ilgametė tradicija, kasmet suburianti lietuvių bendruomenę, puoselėjanti kultūrą, tikėjimą ir ryšį su Lietuva. Putnamo piknikas tapo ypatinga proga Jūratei Kazickaitei susitikti su ses. Igne, su kuria susidraugavo prieš 72 metus stovyklaudamos “Camp Immaculata” mergaičių stovykloje. Dalinamės Jūratės Kazickaitės mintimis apie sugrįžimą į Putnamą ir lietuviškų tradicijų tęstinumą JAV.

On August 2, the 80th Lithuanian Summer Festival took place in Putnam – a long-standing tradition that brings the Lithuanian community together each year, celebrating culture, faith, and the enduring connection to Lithuania.
Jūratė Kazickaitė, ses. Ignė (prie lietvamzdžio kartu juokiasi), 1954 m., Putname.

Sekmadienį, rugpjūčio 2 d., Putname buvo švenčiamas 80-asis piknikas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolyno teritorijoje. Ši kongregacija buvo įkurta 1918 m. Lietuvoje, pirmosios seserys į JAV atvyko 1936 m., o į Putnamą persikėlė 1943 m.

Vykau į sentimentalią vienos dienos kelionę – aplankyti mergaičių stovyklos „Camp Immaculata“ vietą, kurioje praleidau 1954 m. liepą ir nuo tada nebuvau sugrįžusi.

Mane pasitiko ses. Ignė – tikra gamtos jėga. Ji yra Vargdienių seserų kongregacijos vyresnioji sesuo, aktyvi lietuviškų ir krikščioniškų tradicijų puoselėtoja bei rėmėja lietuvių bendruomenėse JAV ir Kanadoje. 2020 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas ses. Ignę apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 1970–1996 m. ji vadovavo lietuvių vaikų stovyklai „Neringa“ (įkurtai 1969 m.) Bratlbore, Vermonto valstijoje, ir parengė jos ugdymo programą.

Ses. Ignė, kurios tuometinis vardas buvo Gražina Marijošiūtė, ir aš stovyklos laikais buvome geriausios draugės. Laimei, per daugelį metų išlaikėme ryšį – kartkartėmis susitikdavome JAV ir Vilniuje.

Pasivaikščiojus po teritoriją, apžiūrėjus senus pastatus, pamažu ėmė grįžti prisiminimai. Bendrabučio kambariai, kuriuose miegojom po penkias mergaites (ir po pagalvėmis slėpėm komiksus), vėliavos stulpas, prie kurio kiekvieną vakarą giedojom Lietuvos himną, klasės, kuriose mokėmės siuvinėti, austi juostas, groti kanklėmis, šokti liaudies šokius ir dainuoti lietuviškas dainas. (Iki šiol prisimenu visus „Atskrend sakalėlis“ posmus.) Ir žinoma, klasės, kuriose tobulinom lietuvių kalbos gramatiką – savo tėvų kalbą. Tos keturios savaitės, kai man buvo 11 metų, išlieka vienu laimingiausių mano prisiminimų.

Putnamo piknikas – lietuviškos kultūros šventė. Čia galima įsigyti daugybę gintaro dirbinių, medžio drožinių, šakočių, knygų, trispalvių marškinėlių (ir legendinių batikinių „Grateful Dead“). Buvo patiekti pietūs – mano mėgstamiausias kugelis, šaltibarščiai, dešrelės su raugintais kopūstais! Tikras rojus!

Bet ryškiausi dienos akcentai buvo dainos ir šokiai, kuriuos atliko stovyklautojai, atvežti iš “Neringos” stovyklos Vermonte. Iš Kauno atvykęs choreografas Edgaras Šnipaitis vos per dvi savaites išmokė daugiau nei 130 vaikų tradicinių lietuvių liaudies šokių žingsnelių – šuoliukų ir sukinių.

Buvau sujaudinta, matydama tiek daug taip išdidžiai ir entuziastingai šokančių jaunų žmonių. Su pasigėrėjimu stebėjau juos, miglotai prisimindama savo pačios jaudulį ir nedrąsą, kai būdama stovyklautoja  šokau, stengdamasi nepraleisti nė vieno žingsnio, toje pačioje aikštėje.

Man šis piknikas buvo kur kas daugiau nei nostalgija praeities dienoms. Tai buvo patvirtinimas, kad visi šie žmonės – dešimtys šeimų, vaikų ir senjorų – stipriai myli Lietuvos kultūrą ir tradicijas. Tą dieną visi susibūrėme švęsti savo paveldo.

Sveikinu visus Putnamo pikniko organizatorius ir dėkoju jiems bei ses. Ignei už šį džiaugsmingą ir įkvepiantį pasivaikščiojimą prisiminimų taku.

Prisiminimų takais: Jūratės Kazickaitės ir sesers Ignės susitikimas Putname Read More »

Devintieji „Bring Together Lithuania“ metai: 30 jaunuolių iš septynių šalių atrado šiuolaikinę Lietuvą

Devintieji „Bring Together Lithuania“ metai: 30 jaunuolių iš septynių šalių atrado šiuolaikinę Lietuvą

Šią vasarą stažuočių ir modernios Lietuvos pažinimo programa „Bring Together Lithuania“ subūrė 30 lietuvių kilmės jaunuolių iš septynių pasaulio šalių.

Per šešias savaites jie atliko profesines praktikas gyvybės mokslų, kibernetinio saugumo, finansų, informacinių technologijų, komunikacijos, sveikatos apsaugos, atsinaujinančios energetikos, pramonės ir kitose srityse, o laisvu metu dalyvavo edukacinėse veiklose, susitikimuose su Lietuvos vyriausybės ir įmonių atstovais bei keliavo po Lietuvą.

Nuo 2018 metų Kazickų šeimos fondo inicijuojama ir globojama „Bring Together Lithuania“ programa kviečia diasporos jaunimą įgyti profesinių įgūdžių, stiprinti ryšį su savo šaknimis ir pažinti šiuolaikinę Lietuvą. Iš daugiau nei šimto kandidatų atrinkti dalyviai išsiskyrė akademiniais pasiekimais, lyderyste ir aktyvia veikla lietuvių bendruomenėse.

Pasak Kazickų šeimos fondo JAV vykdomosios direktorės Neilos Baumilienės, Kazickų šeimai visada buvo svarbu, kad už Lietuvos ribų augantis jaunimas ne tik išsaugotų lietuvišką tapatybę, bet ir turėtų galimybę kurti gyvą ryšį su šiandienine Lietuva.

„Todėl ypač džiugu matyti, kaip „Bring Together Lithuania“ buria talentingus pasaulio lietuvius ir padeda jiems pažinti Lietuvą ne tik per paveldą, bet ir per asmeninę patirtį, profesinius atradimus bei naujas pažintis“, – sako N. Baumilienė.

Programos metu dalyviai susitiko su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, viešėjo Lietuvos Respublikos Seime, kur bendravo su buvusia ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu bei buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantu Pavilioniu. Taip pat lankėsi Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijose. Susitikimų metu diskutavo su institucijų atstovais apie šalies saugumą, ekonomiką ir užsienio politiką.

Pažintį su Lietuvos verslo ir inovacijų ekosistema papildė apsilankymai „Tesonet“ grupės įmonėse, „Light Conversion“ ir kitose, taip pat susitikimas su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku.

„Programa pradėjo veiklą su aiškia vizija – padėti pasaulio lietuvių jaunimui atrasti šiuolaikinę Lietuvą per profesinį augimą, prasmingus ryšius ir realias karjeros galimybes. Šiandien matome, kad programa daugeliui dalyvių tampa svarbiu karjeros etapu, o Lietuva – vieta, kurioje jie kuria profesinius ryšius, pradeda tarptautines partnerystes ir neretai grįžta dirbti ar investuoti“, – sako programos vadovė Kamilė Perminė.

Per devynerius metus „Bring Together Lithuania“ tapo viena svarbiausių diasporos jaunimui skirtų profesinių programų, padedančių stiprinti ryšį su Lietuva ir atrasti karjeros galimybes.

Programą taip pat remia: Lietuvių fondas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, verslininkas ir inovatorius Vladas Lašas.

Devintieji „Bring Together Lithuania“ metai: 30 jaunuolių iš septynių šalių atrado šiuolaikinę Lietuvą Read More »

XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė subūrė lietuvius iš viso pasaulio

XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė subūrė lietuvius iš viso pasaulio

Liepos 10–12 dienomis Čikagoje vyko XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė „Tarp dviejų krantų“, tapusi vienu didžiausių lietuvių diasporos kultūrinių renginių per pastaruosius dešimtmečius. 

Šventė subūrė daugiau nei 2 000 šokėjų iš 78 tautinių šokių kolektyvų, atvykusių iš Airijos, Škotijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Argentinos ir kitų Pietų Amerikos šalių, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Australijos, Belgijos, Liuksemburgo bei Lietuvos.

Kazickų šeimos fondas jau daugelį metų remia Šiaurės Amerikos lietuvių dainų ir šokių šventes, prisidėdamas prie lietuviškos kultūros, tradicijų ir tautinio identiteto puoselėjimo diasporoje. Fondas nuosekliai skiria dėmesį iniciatyvoms, kurios stiprina ryšius tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos bei padeda išsaugoti lietuvišką paveldą ateities kartoms. Šventėje dalyvavo ir Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro vykdomoji direktorė Neila Baumilienė.

Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių švenčių tradicija prasidėjo 1957 metais, kai Čikagos lietuvių bendruomenė surengė pirmąją tokią šventę. Nuo tada renginys tapo viena svarbiausių lietuvių diasporos kultūrinio gyvenimo tradicijų, kas kelerius metus suburiančia tūkstančius šokėjų ir žiūrovų.

Tris dienas trukusios šventės programoje netrūko ne tik tautinių šokių pasirodymų, bet ir koncertų, meno parodų, edukacinių bei kūrybinių veiklų, atskleidusių lietuvių kultūrą ir bendruomenės stiprybę.

Nuotraukose – šventės momentai ir Aleksandros Kazickienės lituanistinės mokyklos alumnai Leila, Kai ir Aiden Genender.

Nuotraukų autorė – Gintautė Genender.

XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė subūrė lietuvius iš viso pasaulio Read More »

KFF in Estonia

KFF vizitas Estijoje:  Ryšių stiprinimas Baltijos regione

KFF vizitas Estijoje: Ryšių stiprinimas Baltijos regione

Estija – viena artimiausių Lietuvos regioninių partnerių, turinti stiprius lietuvių diasporos, akademinius ir kultūrinius tinklus, kurie nuolat atveria reikšmingas bendradarbiavimo galimybes. 

KŠF Estijoje

Kazickų šeimos fondo atstovių – Neilos Baumilienės, JAV vykdomosios direktorės, ir Monikos Zavistanavičiūtės, l.e.p. vykdomosios direktorės Lietuvoje – vizitas į Taliną ir Tartu 2026 m. birželio 16 – 18 d. pabrėžia augančią šių ryšių svarbą ir nuoseklaus bendradarbiavimo Baltijos regione reikšmę.

Vizitas, įvykęs Gitanos Skripkaitės, Lietuvos Respublikos ambasadorės Estijos Respublikoje  kvietimu, buvo skirtas dr. Juozo P. Kazicko memuarų knygos Vilties kelias ir Kazickų šeimos fondo veiklos pristatymui Estijoje gyvenančiai lietuvių bendruomenei bei tarptautinei auditorijai. Vizitas suteikė galimybę stiprinti ryšius su akademiniais ir kultūriniais partneriais Estijoje bei ieškoti naujų bendradarbiavimo krypčių.

Susitikimai Taline ir Tartu subūrė diplomatijos, akademinės bendruomenės ir lietuvių diasporos Estijoje atstovus. Lietuvos ambasadoje Estijoje vykusiuose pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta diasporos įtraukimui ir bendruomenės veiklų stiprinimo prioritetams. Su Bradley Woodworth, Yale universiteto Baltijos studijų programos vadovo, pagalba KFF taip pat susitiko su Estijos Yale podoktorantūros programos absolventais, siekiant aptarti mokslinių tyrimų mainus ir būsimą akademinį bendradarbiavimą Baltijos regione.

Tartu vykusiame susitikime su Lietuvos garbės konsule Birutė Klaas-Lang daugiausia dėmesio skirta lietuvių kalbos mokymuisi užsienyje ir diasporos institucijų vaidmeniui išlaikant kultūrinį identitetą. Taline vykęs lietuvių bendruomenės susitikimas subūrė apie 30 dalyvių, tarp jų bendruomenės lyderius ir kultūros atstovus, diskusijai apie dr. Juozo P. Kazicko ir Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės palikimą bei fondo veiklą.

Programoje taip pat buvo numatytas susitikimas su Okupacijų ir laisvės muziejus „Vabamu“, didžiausio privatus muziejus Estijoje, skirto šalies istorijos pažinimui ir veikiančio kaip parodų, švietimo ir viešojo dialogo centro, direktoriumi, parodų kuratoriais ir edukacinių programų vadove. KŠF komanda taip pat apsilankė prie paminklo komunizmo aukoms ir pagerbė sovietinio režimo aukas bei jų atminimą.

Vizitas dar kartą pabrėžė Baltijos šalių bendradarbiavimo svarbą geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu, išryškindamas bendrus prioritetus švietimo, kultūros mainų ir diasporos įtraukimo srityse.

KFF vizitas Estijoje:  Ryšių stiprinimas Baltijos regione Read More »

Lithuanian diaspora Lithuanian heritage schools

Diasporos stiprinimas išlieka prioritetu: per 15 metų – 2,1 mln. JAV dolerių lituanistinėms mokykloms

Diasporos stiprinimas išlieka prioritetu: per 15 metų – 2,1 mln. JAV dolerių lituanistinėms mokykloms

Lituanistinio švietimo stiprinimas diasporoje – vienas svarbiausių Kazickų šeimos fondo prioritetų. Jau 15 metų KŠF nuosekliai remia lituanistines mokyklas Jungtinėse Amerikos Valstijose, padėdamas puoselėti kalbą, kultūrą ir ryšį su Lietuva tarp užsienyje gyvenančių išeivijos šeimų.

Lithuanian diaspora Lithuanian heritage schools
Bostono lituanistinės mokyklos bendruomenė, Gintaro Sekmoko nuotrauka

Per šį laikotarpį Aleksandros Kazickienės atminimui skirta paramos programa mokykloms JAV skyrė daugiau nei 2,1 mln. JAV dolerių. Vien 2025 – 2026 metais 24 lituanistinėms mokykloms skirta 90 000 JAV dolerių. Parama užtikrina mokyklų veiklos tęstinumą – finansuojamos patalpų nuomos išlaidos, mokytojų atlyginimai. 

Lietuvių išeivijos mokyklose ši parama yra ypač vertinama, kaip svarbus veiksnys, stiprinantis kultūrinę tapatybę. KŠF pagalbos svarbą pabrėžia ir Bostono lituanistinės mokyklos administracija:

„Jūsų parama tai ne tik finansinis indėlis, bet ir tvirta investicija į akademiškumą, žinių gilinimą bei lietuviškos tapatybės stiprinimą diasporoje. Ačiū, kad prisidedate prie mūsų bendro tikslo – ugdyti sąmoningą, išsilavinusią ir savo šaknis vertinančią jaunąją kartą. Esame be galo dėkingi už nuolatinį Jūsų pasitikėjimą ir palaikymą. Kiekvienas Jūsų prisidėjimas yra ypatingai svarbus ir mūsų visų labai vertinamas.“ 

KŠF taip pat bendradarbiauja su JAV LB švietimo taryba ir JAV paveldo mokyklų asociacija bei aktyviai atstovauja JAV gyvenančių lietuvių bendruomenių interesus Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijoje, kurioje dirba 10 organizacijų kartu su maždaug 20 Lietuvos institucijų, aptariant nacionalinio saugumo, kultūros, kalbos ir inovacijų klausimus.

Nuosekliai remdamas lituanistines mokyklas ir dalyvaudamas dialoge su Lietuvos institucijomis, KŠF prisideda prie ilgalaikio tikslo – kad lietuvių kalba, kultūra ir tapatybė išliktų gyvos tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir būtų perduodamos ateities kartoms.

Diasporos stiprinimas išlieka prioritetu: per 15 metų – 2,1 mln. JAV dolerių lituanistinėms mokykloms Read More »

Bring Together Lithuania programa

Bring Together Lithuania

Bring together Lithuania

Kazickų šeimos fondas prisideda prie lietuvių diasporos talentų augimo ir karjeros galimybių Lietuvoje atradimo remdamas Bring Together Lithuania programas. Nuo programos pradžios 2018 metais, BTLT programos karjeros galimybes suteikė 155-iems Lietuvos diasporos jaunuoliams, iš kurių daugiau nei trečdalis nusprendė pasilikti Lietuvoje ir kurti čia ateitį. Programų metu dalyviai turi galimybę ne tik atlikti praktiką lyderiaujančiose Lietuvos įmonėse, tačiau susipažįsta su visuomenės, verslo, politikos lyderiais, ugdo bendruosius ir profesinius įgūdžius bei turi galimybę atrasti modernią Lietuvą.

Bring Together Lithuania Read More »