Naujas „Sakralinių muzikos valandų“ etapas – pagarba prof. L.Digrio palikimui ir žvilgsnis į ateitį
Naujas „Sakralinių muzikos valandų“ etapas – pagarba prof. L. Digrio palikimui ir žvilgsnis į ateitį
Vasaros vakarais Šv. Kazimiero bažnyčioje skamba tradicinis Kazickų šeimos fondo „Sakralinės muzikos valandų“ ciklas – Kristupo festivalio dalis, jau daugiau nei du dešimtmečius buriantis klausytojus Vilniaus širdyje.
Nuo 2003-ųjų klausytojus buriantis renginys šiemet žymi naują etapą – jis pirmą kartą vyksta be savo įkūrėjo, vargonų legendos prof. Leopoldo Digrio. Tačiau jo pradėtą misiją toliau tęsia meno vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur.
„Šie metai ir festivalis išskirtinai ypatingi. Programą padiktavo gyvenimas – norėjosi pagerbti profesoriaus Leopoldo Digrio atminimą, pasidalinti jo mylima muzika su žmonėmis. Taip pat šiemet, minint 150-ąsias M.K. Čiurlionio gimimo metines, programoje skamba jo muzika ir improvizacijos, ypatingą vietą užima Lietuvos draugystė su Japonija“, – sako R. Marcinkutė-Lesieur.
Šių metų programoje – muzikantai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos, Lenkijos ir kitų šalių. Vargonų muzika čia darniai susilieja su solistų, chorų, akordeono, kanklių pasirodymais – kiekvienas koncertas yra unikalus.
Prof. L. Digrio ir Kazickų šeimos draugystė
Praėjo daugiau nei 60 metų nuo tada, kai prof. L. Digrys 1963 m. Vilniaus katedroje pradėjo Sakralinių muzikos valandų tradiciją sekmadieniais 13 val. Būtent ten Aleksandra Kazickienė (1920-2011), per savo pirmą kelionę į Lietuvą po 31 metų pertraukos, išgirdo prof. Digrį 1975 m. rugsėjo 28 d., sekmadienį, ir rašė laiške mylimam vyrui Niujorke:
„Ankstyvą sekmadienio rytą pakilome ir nuėjome į bažnyčią. Norėjau aplankyti Šv. Mikalojaus bažnyčią. Pakeliui sustojome prie Katedros, nes 13 val. žinomas Leopoldas Digrys grojo vargonais. Žmonės plūdo kaip į šventę. Vietų sėdėti nebuvo.“
Šis susitikimas tapo simboline draugystės pradžia, kuri peraugo į dešimtmečius trunkančią muzikos ir mecenatystės tradiciją.
Mecenatystė, sujungianti žemynus
Didelė šio ciklo dalis – Kazickų šeimos indėlis. Dėka dr. Juozo Petro Kazicko, jo žmonos Aleksandros Kazickienės ir sūnėno Gedimino Gruodžio aukų, 2003 metais Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo baigti renovuoti Oberlinger vargonai, laikomi geriausiais Rytų Europoje.
Tais pačiais metais Dr. J. P. Kazickas tapo Sakralinių muzikos valandų rėmėju Kristupo vasaros festivalyje. Dabar jau praėjo daugiau nei 22 metai, kai pasaulinio garso atlikėjų muzika skamba Oberlinger vargonais Šv. Kazimiero bažnyčioje per Sakralinių muzikos valandų vasaros koncertus.
„Kazickų šeimos fondas yra žinomas pasaulyje ir remia iniciatyvas ne tik Lietuvoje, bet ir labai plačiai geografiškai. Kartais nesinori užsidaryti vienoje savo platumoje. Tokie susitikimai, kaip Japonijos ir Lietuvos atlikėjų pasirodymas viename koncerte, atrodo simboliški ir įkvepiantys“, – pabrėžia R. Marcinkutė-Lesieur.
Koncertas Aleksandros ir Juozo Kazickų atminimui
Rugpjūčio 14-osios koncertas skirtas Aleksandros ir Juozo Kazickų vestuvių metinių minėjimui bei jų puoselėtoms vertybėms. Kazickų santuoka truko 70 metų, o šio vakaro programa parengta išlaikant šilumą, pagarbą ir dėkingumą, kuriuos simbolizuoja jų gyvenimas ir veikla.
Jų atminimui pagerbti savo talentus sujungs svečiai iš Japonijos – moterų choras Chorus INFINI☆, vadovaujamas Kasumi Yuda, ir vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur. Kartu jos atliks ir puikiai žinomus, ir Lietuvoje dar neskambėjusius kūrinius.
„Kiekvieną kartą norisi juos pagerbti kitaip, rasti naują būdą išreikšti pagarbą. Šiemet tam puiki proga – Lietuvoje vieši Japonijos moterų choras. Atrodė simboliška ir gražu, kad viename koncerte susitiks dviejų skirtingų šalių – Japonijos ir Lietuvos – atlikėjai“, – pasakoja R. Marcinkutė-Lesieur.
„Sakralinės muzikos valandos“ keliauja po Lietuvą
Kazickų šeimos fondo vizija apima ne tik koncertus Vilniuje – jie siekia, kad gyva muzika pasiektų ir tuos kraštus, kur talentingi atlikėjai užsuka itin retai.
“Sakralinės muzikos valandos keliauja ir į mažus, net pačius mažiausius miestelius, kurių gyventojams sunku atvykti į sostinę. Tokie vakarai tampa tikra švente bendruomenei – galimybe patirti didžiąją muziką čia pat, savo miestelio širdyje”, – dalinasi R. Marckinkutė-Lesieur.
Šiemet koncertas skambėjo Liepalingyje, o ankstesniais metais – Pumpėnuose, Miroslave, Merkinėje, Šiluvoje, Šaukėnuose ir kituose Lietuvos kampeliuose. Tai – Kazickų šeimos fondo būdas priminti, kad muzika neturi ribų ir gali atkeliauti ten, kur jos laukia labiausiai.
Prof. Leopoldo Digrio palikimas: Sakralinių muzikos valandų festivalis
Prof. Leopoldo Digrio svajonė buvo, kad Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia taptų tokia kultūros ir traukos vieta, kokia Paryžiuje yra „Notre-Dame“. Šią viziją, pasak meno vadovės R.Marcinkutės-Lesieur, ji su komanda stengiasi įgyvendinti iki šiol.
„Tai vieta, kur vasarą galima išgirsti iškiliausius atlikėjus, ir norisi, kad tai nenutrūktų. Siekiame, kad žmonės jaustų muzikos įvairovę, gylį ir spalvingumą – ypač vargonų, kurie, susijungę su sakralumu, tampa atgaivinančiu sielą ir dvasią reiškiniu“, – sako ji.
Pasak R. Marcinkutės-Lesieur, didžiausias įvertinimas yra pamatyti, kaip žmogus po koncerto išeina pasikeitęs – ateina pavargęs, o išeina su šypsena, perkeistas grožio ir muzikos. „Nesiekiu pakeisti pasaulio, tačiau jei nors vieną žmogų pamatau išeinantį su džiugiomis, švytinčiomis akimis – vadinasi, jau kažkas svarbaus įvyko.“
Kviečiame visus muzikos mylėtojus mėgautis Kazickų šeimos fondo dovanojamais Sakralinių muzikos valandų ciklo koncertais: https://kristupofestivalis.lt/programa/
