Dėkingumo galia: Kazickų šeimos palikimas
Naujų metų pradžia daugeliui tampa proga pergalvoti, kas iš tiesų kuria prasmę – asmeniniuose santykiuose, bendruomenėse ir visuomenėje. Dėkingumas, dažnai suvokiamas kaip asmeninė laikysena ar emocinė reakcija, Kazickų šeimos istorijoje tapo kryptinga gyvenimo filosofija ir ilgalaikio veikimo pagrindu. Iš šeimos vidaus jis natūraliai išaugo į filantropiją, o vėliau – į sistemingą, beveik tris dešimtmečius trunkantį darbą per Kazickų šeimos fondą.
Apie vertybę, tapusią fondo veiklos pamatu
Dėkingumas dr. Juozo P. Kazicko gyvenime nebuvo atsitiktinis jausmas ar vienkartinė reakcija į sėkmę. Tai buvo kasdienė praktika, išreikšta per santykius, darbus ir pasirinkimus. Tai ryškiai atsiskleidžia jo laiškuose žmonai Aleksandrai, rašytuose dešimtmečiais.
1950-aisiais, viešėdamas Paryžiuje, „Hotel Ritz“, dr. J. P. Kazickas Motinos dienos proga rašė žmonai:
„Alyte, šį sekmadienį Motinos diena ir kadangi Tavo vaikučiai dar per maži suprasti šios dienos reikšmę, aš noriu juos atstovauti išreikšdamas mūsų visų Tau begalinę meilę (…) ir žodžiais neišreiškiamą dėkingumą.“
Šiuose laiškuose dėkingumas nėra deklaratyvus – jis konkretus, nukreiptas į žmogų, į pastangas, į kasdienybę. Aleksandra Kazickienė 1955 m. savo dienoraštyje rašė paprastai ir tiksliai:
„Vyras mane labai myli. Ir kas puiku, kai jis išvažiuoja, tai, kad aš gaunu iš jo nepaprastai gražius laiškus, pilnus meilės, nuoširdumo, įvertinimo ir laimės kartu su manim.“
Kazickų šeimos istorijoje dėkingumas tapo ne tik emociniu ryšiu, bet ir vertybiniu stuburu, leidusiu išlaikyti artumą, pasitikėjimą ir bendrystę net ilgų išsiskyrimų, karo ir emigracijos sąlygomis.
Nuo asmeninių santykių iki filantropijos
Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė tiki, kad ši laikysena vėliau natūraliai persikėlė į platesnį veikimo lauką. Juozas P. Kazickas nuoširdžiai tikėjo, kad gyvenimas jam nieko nėra skolingas:
„Visa tai, ką jis turėjo, buvo ne kas kita, kaip gyvenimo dovanos, paskolos iš Dievo – jo žmona Aleksandra, penki vaikai ir vienuolika anūkų, gera sveikata ir laisvė, draugai visame pasaulyje, nesuskaičiuojamos galimybės dirbti ir daryti gera.“
Anot jos, dėkingumas Juozui P. Kazickui buvo tiesiogiai susijęs su laimės pojūčiu ir sėkme:
„Padėka tapo įpročiu.“
Šis įprotis reiškėsi per ranka rašytus laiškus ir atvirukus, asmenišką dėmesį žmonėms, dosnumą, kvietimą dalintis laiku, erdve ir galimybėmis. Dėkingumas jam buvo ne abstrakti idėja, o veikianti jėga, kuri, kaip jis pats tikėjo, sugrįžta atgal.
Juozas P. Kazickas apie šį reiškinį dažnai kalbėdavo kaip apie „magnetinį lauką“ dėkingumo:
„Kai duodi, tai sugrįžta atgal su dividendais – santykiais, pasitikėjimu, galimybėmis. Jis išmoko valdyti šį ypatingą traukos dėsnį ir visą gyvenimą skynė dėkingumo galių vaisius”, sako Neila B.
Domantė Howes, fondo Vilniaus biuro direktorė, pabrėžia, kad šis magnetinis laukas gyvuoja ir šiandienos fondo veikloje. 2025 m. ypač įsiminė nuoširdūs ir kūrybiški dėkingumo gestai iš paramos gavėjų. Ukmergės socialinių paslaugų centro pakvietimas į partnerių pusryčius buvo paprastas, bet labai prasmingas būdas suburti bendruomenę – kartu sėdėti prie stalo, aptarti nuveiktus darbus ir skirti asmeninį dėmesį kiekvienam. Kitas svarbus momentas – fondo organizuotas padėkos vakaras, kuriame socialinėje srityje dirbančias organizacijas pakvietėme kūrybiškai pasakyti „Ačiū“ kitiems savo rėmėjams. Tą vakarą labai aiškiai jautėsi dr. J. Kazicko minėtas magnetinis laukas – kai duodi, tai sugrįžta atgal su dividendais.
1998 metais, sėkmingai pardavęs savo įkurtą pirmąją mobiliojo ryšio bendrovę Lietuvoje „Omnitel“, Juozas P. Kazickas įkūrė Kazickų šeimos fondą. Taip asmeninė vertybė virto struktūruota filantropine veikla.
Kazickų šeimos fondas šiandien yra didžiausia privati filantropinė organizacija Lietuvoje, jau daugiau nei du dešimtmečius kurianti ilgalaikį poveikį švietimo, socialinės įtraukties, technologijų ir medicinos srityse. Per savo veiklos laikotarpį fondas paskirstė beveik 18 mln. JAV dolerių paramos ir nuolat ieško naujų būdų stiprinti savo poveikį.
Dėkingumas kaip gyvas santykis šiandien
Domantė Howes pabrėžia, kad dėkingumo filosofija fonde pirmiausia prasideda nuo kasdienio bendravimo:
„Nuo gebėjimo pastebėti, įvertinti ir padėkoti vienas kitam už pastangas, kurios dažnai lieka nematomos.“
Ši praktika persikelia ir į santykius su partneriais bei paramos gavėjais. Pasak jos, ypač svarbūs yra gyvi, neformalūs susitikimai, kurie kuria tikrą ryšį:
„Tokie susitikimai suteikia orumo, motyvacijos ir jėgų tęsti, nes primena, kad yra bendraminčių, kurie tavimi tiki ir tave palaiko.“
Dirbant su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, grįžtamasis ryšys ne visada matomas ar išsakomas, todėl dėkingumas tampa abipusiu stiprinimo mechanizmu. Ne formaliu „ačiū“, o buvimu šalia ir tikru ryšiu.
Kazickų šeimos fonde dėkingumo filosofija pirmiausia prasideda nuo mūsų pačių. Nuo kasdienio bendravimo tarpusavyje – gebėjimo pastebėti, įvertinti ir padėkoti vienas kitam už pastangas, kurios dažnai lieka nematomos. Tuo pagrindu kuriame ryšius: komandoje, taip pat su savo šeimomis, draugais, bendruomenėmis ir galiausiai – su organizacijos partneriais. Tai vyksta natūraliai – įkvėpti Kazickų, patys siekiame būti tuo pavyzdžiu esantiems šalia.
2026 metų pradžioje tai skamba kaip paprastas, bet reikšmingas priminimas: tai, ką vertiname ir už ką dėkojame, ilgainiui formuoja pasaulį aplink mus.
